1. Nauja teismo dokumentų įteikimo tvarka. Esminė naujovė yra ta, kad jeigu procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas kodekso numatytais būdais, jį pristatantis asmuo pranešimą apie teikiamus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžinamoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
2. Apeliacinį skundą galės surašyti tik advokatai. Iki šio toks reikalavimas buvo numatytas tik kasacinio skundo surašymui, nuo liepos 1 d. Kodekse įsigalios nauja norma, reglamentuojanti apeliacinio skundo surašymą, kuri numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat galės surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turės teisę ir jis pats. Apeliacinį skundą pasirašyti privalės jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
Dar viena naujovė, susijusi su žyminiu mokesčiu, yra ta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokama 50 eurų suma, išskyrus dėl kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat naujai reglamentuoti žyminiai mokesčiai, mokami viešųjų pirkimų bylose.
4. Teismas vertins neatvykimo į posėdį svarbą. Naujosiomis kodekso pataisomis panaikintos pavyzdinės priežastys, kurios buvo laikomos nesvarbiomis, nepateisinančiomis neatvykimo į teismo posėdį, pavyzdžiui, liga, atostogos. Nuo šiol pats teismas įvertins neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
5. Atlyginama tik už advokatų teikiamas teisines paslaugas. Kodekse nuo šiol bus aiškiai nurodyta, kad būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir kodekso nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Be to, įstatymo leidėjas nustatė, kad, be anksčiau galiojusių būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nuo šiol teks susimokėti ir už susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu.
6. Panaikintas pakartotinis sprendimas už akių. Kodekso pataisomis nebeliko galimybės šaliai, padavusiai pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, antrą kartą priimti sprendimą už akių. Nuo šiol teismas atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies prašymu išnagrinės ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priims sprendimą.
Jeigu atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis nepateiks prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, teismas turės teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, kai prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateiks atsakovas, palikti ieškinį nenagrinėtą.
7. Teismo pareiga – inicijuoti bylas dėl vaikų globos ir rūpybos. Kodeksas papildytas nauju straipsniu, įpareigojančiu teismą, priėmusį sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi privalės pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui būtinus bylai išnagrinėti duomenis, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
8. Sprendimai, susiję su vaikų globa ir rūpyba, nevieši. Siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus, papildytas Kodekso straipsnis, reglamentuojantis teismo posėdžių viešumą – naujai nustatyta, kad neviešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Anksčiau galiojusioje straipsnio redakcijoje tokia išimtis buvo nustatyta tik byloms dėl įvaikinimo.
Taip pat kreditorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, be anksčiau galiojusių privalomų duomenų pateikimo teismui, privalės nurodyti, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, jei taip – bendrą kredito kainos metinę normą.
10. Antstoliams – naujos funkcijos. Kodekso pataisos suteikia antstoliams naujų funkcijų – antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu spręs vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą – iki šiol tai būdavo teismo kompetencija.
Naujai reglamentuojama tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Nuo liepos 1 d. į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolis išieškotojui galės pasiūlyti kreiptis tik po to, kai skolininkas nepateiks antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka.