Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. 2021 m. Komisija priėmė 9 sprendimus, iš kurių 4 teisėjams buvo iškelta drausmės byla, 3 atvejais – drausmės byla neiškelta apsiribojant apsvarstymu Komisijoje, 2 atvejais – drausmės byla neiškelta nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių.
162 teikimai nebuvo nagrinėti Komisijos posėdyje – pareiškėjams buvo pateikti motyvuoti atsakymai dėl atsisakymo nagrinėti teikimą Komisijos posėdyje. Tai reiškia, kad didžioji dalis gaunamų teikimų nėra nagrinėjami Komisijos posėdžiuose, nes juose iš esmės prašoma revizuoti teismų sprendimus ar įvertinti teisėjo procesinius veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Dažnai skundai neatitinka Komisijos nuostatose keliamų reikalavimų – yra nemotyvuoti, deklaratyvaus pobūdžio bei turintys kitų trūkumų (teikiami pakartotinai, tinkamai nepasirašyti, surašyti nevalstybine kalba ir pan.).
Pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose dėl jų skundų nenagrinėjimo išsamiai paaiškinama Komisijos kompetencija, nurodoma, kokius teisėjų veiksmus Komisija gali vertinti etikos požiūriu. Tam tikrais atvejais, prieš atsisakant nagrinėti skundą, Komisijoje gaunami teisėjo, kurio elgesys skundžiamas, teismo pirmininko paaiškinimai, vertinama kita medžiaga, klausomi posėdžių garso įrašai ir kt., ir tik po to teikiamas atsakymas pareiškėjui. Taigi didžiąją dalį TEDK darbo sudaro ne drausmės bylų iškėlimo klausimai, o Komisijos kompetencijos ribų aiškinimai.
– Sigita, nuo 2016 m. kartu su kitais TEDK kolegomis sprendžiate drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, o nuo 2020 m. pabaigos esate šios teismų savivaldos institucijos pirmininkė. Taip pat esate ir aukščiausios instancijos – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Tiek vienos, tiek kitos pareigos yra itin atsakingos: kaip pavyksta jas suderinti?
– Iš tiesų darbas Komisijoje užima išties nemažai laiko, ypač daug darbo turi Komisijos pirmininkas, nes būtent jis (su Komisijos sekretoriumi ir tam tikrais atvejais kitų narių pritarimu) rengia ir teikia atsakymus asmenims, kurių skundai nėra priimami nagrinėti Komisijoje (jų 2021 metais buvo nemažai – net 162). Šiems atsakymams parengti reikalinga išsami skundų analizė.
Neretai, prieš pateikiant atsakymą dėl nepriimtinumo, būtina perklausyti teismo posėdžių garso įrašus, gauti iš teisėjų paaiškinimus, netgi skirti teisėjo veiklos patikrinimą. Visiems teisėjams ir, be abejo, sau visada pabrėžiu, kad ir pagal Bangaloro teisėjų elgesio principus, ir pagal mūsų Teisėjų etikos kodekso (TEK) principus (teisėjų etiką reglamentuojančius aktus galima rasti čia), teisėjo pareigos yra svarbesnės už jo kitą vykdomą veiklą. Todėl, visų pirma, vykdau tiesiogines savo kaip teisėjos pareigas, t. y. kasacine tvarka nagrinėju baudžiamąsias bylas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o Komisijos pirmininkės pareigos yra derinamos su šia pagrindine mano veikla. Kol kas viską suderinti pavyksta. Viena pagrindinių priežasčių – sustyguotas Komisijos darbas: labai operatyviai dirba visi komisijos nariai bei sekretorė.
Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių.
– 1 drausmės byla dėl dalies pažeidimų buvo nutraukta, kitoje dalyje teisėjai skirta pastaba;
– 1 drausmės byla dėl dalies pažeidimų buvo nutraukta, kitoje dalyje teisėjai skirtas papeikimas;
– 1 drausmės byloje dėl dalies pažeidimų apsiribota drausmės bylos svarstymu, kitoje dalyje teisėjui skirtas griežtas papeikimas.
2020 m. priimti 6 sprendimai (3 TGT sprendimai priimti išnagrinėjus TEDK iškeltas drausmės bylas, 3 TGT sprendimai – išnagrinėjus prašymus dėl teisėjo garbės gynimo).
2019 m. priimtas 1 sprendimas, 2018 m. – 2 sprendimai, 2017 m. – 4 sprendimai, 2016 m. – 2 sprendimai, 2015 m. – 4 sprendimai.
– Diana, jau daugiau kaip metus esate TGT narė ir drauge su 5 kolegomis teisėjais bei 4 visuomenės atstovais nagrinėjate teisėjams iškeltas drausmės bylas. Kokie buvo pirmieji Jūsų metai šioje komisijoje? Kas sudėtingiausia buvo teismo darbe praeitais metais?
– Teisėjo darbas yra nagrinėti ginčus (bylas): išklausyti šalis, nustatyti, dėl ko konkrečiai kilo ginčas ir kaip reikėtų išspręsti situaciją, kad būtų: a) atkurtas teisingumas; b) atkurta teisinė taika tarp šalių, t. y. surastas kompromisas.
Teisingumas ir kompromisas – ne visada yra vienas ir tas pats dalykas. Teisėjų garbės teisme, kaip ir visuose kituose teismuose, reikia nagrinėti bylas – šia prasme tai daug artimesnė pagrindiniam teisėjo darbui veikla, negu kad, pavyzdžiui, dirbti kituose teisėjų savivaldos organuose (Teisėjų taryboje, teisėjų vertinimo ar atrankos komisijose).
Pirmaisiais mano darbo TGT metais man teko būti pranešėja teisėjo garbės byloje, kurioje nagrinėjome jo saviraiškos laisvę, ribas visuomenės informavimo priemonėse, socialiniame tinkle „Facebook“. Teko surašyti Garbės teismo sprendimą, kuris, beje, iš esmės paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2022 m. kovo 28 d. Manau, pradėjome kurti teisėjo elgesio socialiniuose tinkluose precedentą, žymėti gaires, kas socialiniuose tinkluose teisėjui tinkama, kas netinkama, kokią reikšmę turi vadinamieji „patiktukai“ ir kitos panašaus pobūdžio reakcijos. Tai buvo ir sudėtingiausia, ir kartu įdomiausia, vertingiausia patirtis. Ateityje į šį sprendimą jau galėsime atsiremti ir plėtoti praktiką toliau.
Beje, ateities iššūkis, kurį jau matau, – bylos dėl teisėjo garbės pažeidimo. Tai atskira rūšis garbės bylų pagal Teisėjų garbės teismo nuostatų 51 p., kuriame teigiama, kad „kiekvienas teisėjas, manantis, kad jo garbė yra pažeista kito teisėjo ar teisėjų, turi teisę paduoti prašymą Garbės teismui dėl teisėjo garbės gynimo“. Šios rūšies prašymų gaunama, vienas jau išnagrinėtas mano kadencijos metu, keletas dar laukia. Iš esmės tai yra tam tikra teismų kolektyvuose pasitaikančių konfliktų kulminacija. Esama sisteminių priežasčių, kodėl tokių konfliktų kyla, kodėl jie rutuliojasi ir yra metų metais neišsprendžiami: didelis bylų krūvis, nepakankamas teismų finansavimas, sąlygojantis nepakankamos kvalifikacijos pagalbinį personalą, dėl to kylančios psichologinio klimato kolektyve problemos ir pan.
– Sigita, TEDK sudėtyje yra 4 teisėjai ir 3 visuomenės atstovai. Kaip jaučiasi teisėjai, svarstydami savo kolegų elgesį? Kaip dažnai išsiskiria teisėjų ir visuomenės atstovų nuomonės tam tikrais klausimais? Kokią pridėtinę vertę Komisijos veiklai teikia ne teismų sistemos žmonių dalyvavimas sprendžiant teisėjų etikos ir drausmės klausimus?
– Taip, Komisijoje 4 teisėjai ir 3 visuomenės atstovai. Man didelė garbė ir malonumas dirbti su šios kadencijos Komisijos nariais. Turime tris profesionalias teisėjas – labai gerai, kad yra visų sričių specialistės, t. y. turime teisėją, nagrinėjančią civilines bylas, teisėją nagrinėjančią baudžiamąsias bylas, ir teisėją dirbančią administraciniame teisme. Tai padeda geriau įsigilinti į skirtingų bylų nagrinėjimo procesus, išmanyti šių procesų ypatumus, nes yra nemažai atvejų, kai drausmės bylos teisėjams keliamos už grubius, sisteminius procesinius pažeidimus, t. y. nustatomas TEK pareigingumo principo pažeidimas. Pats svarbiausias, mano manymu, principas mūsų veikloje svarstant Komisijos nariams (teisėjams) kitų teisėjų elgesį yra nešališkumas ir objektyvumas. Teisėjams, kurių drausmės bylos iškėlimo klausimas svarstomas, visada primenu teisę pareikšti Komisijos nariams nušalinimą. Svarbiausia išlikti objektyviems ir nesivadovauti emocijomis.
Jau esu pasisakiusi, kad visuomenės atstovų vaidmuo mūsų Komisijoje ypač svarbus, į jų iškeltus argumentus, nuomonę visada įsiklausoma, sprendimas gimsta tik po labai gilių, išsamių diskusijų. Visuomenės atstovai mato mūsų bendruomenę iš šalies, o tai yra nešališkas ir objektyvus požiūris.
– O Jūs, Diana, ar jaučiate, kad išsiskiria teisėjų ir ne teisėjų nuomonės tam tikrais klausimais? Kokia didžiausia visuomenės atstovų dalyvavimo šios teismų savivaldos institucijos darbe nauda?
– Taip, Teisėjų garbės teisme yra ir visuomenės atstovų. Šį faktą vertinu labai gerai, nes visuomenės atstovai, pirmiausia, leidžia iš karto pasitikrinti, ar teisingai mąstome svarstydami apie galimą poveikio priemonę teisėjui, kurio garbės bylą nagrinėjame. Čia yra esminė vertybė, kurią atneša visuomenės nariai, – žvilgsnis iš šalies. Kritiškas žvilgsnis.
– Sigita, kokius praeitų metų darbus išskirtumėte? Gal įvardytumėte didžiausią iššūkį ir svarbiausią pasiekimą?
– Sakyčiau, kad 2021 metai buvo labai intensyvūs Komisijai. Surengta tikrai nemažai posėdžių, suteikta nemažai konsultacijų. Sprendimuose pirmą kartą taip išsamiai pasisakyta apie teisėjų elgesio modelį socialiniuose tinkluose, teisėjo darbo ir kitų veiklų suderinamumą, spręsta daug su nešališkumo principu susijusių klausimų.
Išryškėjo ir tam tikrų teisėjų sisteminiai, grubūs procesiniai pažeidimai (deja, pasikartojantys). Tokie atvejai ypač kenkia visuomenės pasitikėjimui teismais, dėl to labai apmaudu. Tačiau pasitaikė atvejų, kai teikimai dėl teisėjų etikos pažeidimų buvo visiškai nepagrįsti ir drausmės bylas atsisakyta kelti nesant tam pagrindo. Nemažai tokių nepagrįstų teikimų, deja, gauname iš profesionalių teisininkų, t. y. iš advokatų. Tokia padėtis liūdina. Mano asmenine nuomone, tai panašu į piktnaudžiavimą savo teisėmis.
Beje, 2021 m. buvo įdomių paklausimų dėl konsultacijų: Komisijos buvo prašyta pasisakyti dėl nusišalinimo būtinumo, dėl teisėjų asmeninių ryšių sąsajų ir galimybės nagrinėti bylą, dėl galimybės priimti procesinius sprendimus atostogų, poilsio dienų metu, dėl teisėjo galimybės dalyvauti mokyklos tarybos veikloje, dėl galimybės teisėjams jungtis į įvairaus pobūdžio asociacijas.
– Sigita, kokia TEDK sprendimo reikšmė teisėjui, kurio elgesys buvo tik svarstytas Komisijoje? Ką reiškia teisėjui iškelta drausmės byla? Už ką dažniausiai tenka iškelti drausmės bylą?
– Komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, gali priimti sprendimą atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei teisėjas pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl nusižengimo pobūdžio, pasekmių, teisėjo ankstesnio darbo, teisėjo požiūrio į padarytą nusižengimą ir pastangas pašalinti pasekmes bei dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių. Tada Komisija nusprendžia, jog apsvarstymas komisijoje yra pakankamas poveikis teisėjui.
Mano manymu, kai nusižengimas padaromas pirmą kartą, teisėjas anksčiau nėra baustas drausmine tvarka, pripažįsta savo klaidas ir yra pasiruošęs imtis veiksmų, kad ateityje tos klaidos nepasikartotų, geriausias sprendimas tikrai yra tokio teisėjo elgesio apsvarstymas nekeliant jam drausmės bylos. Aišku, būna įvairių atvejų, bet dažniausiai teisėjai labai išgyvena dėl padarytų nusižengimų, matyti, kad jau svarstymas Komisijoje tikrai turės jiems didelį poveikį ir jie taisys savo elgesį. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, yra ir atvirkštinių atvejų. Kartais teisėjai, akivaizdžiai darantys sisteminius, grubius pažeidimus, savo klaidų nepripažįsta, dažnai verčia kaltę savo komandos nariams (padėjėjams ir sekretorėms), o tai visiškai nesuderinama su teisėjo etikos reikalavimais. Daugiausia per 2021 metus būta pareigingumo, pagarbos žmogui, pavyzdingumo, padorumo principų pažeidimo atvejų.
– Diana, kaip apibūdintumėte TGT sprendimo reikšmę teisėjo karjerai? Kokie galimi TGT sprendimų variantai?
– Garbės teismo sprendimo reikšmė teisėjui, be abejo, didžiulė. Garbės byloje tarsi per padidinamąjį stiklą yra apžiūrimas teisėjo darbas toje konkrečioje situacijoje. Niekas nelieka nepastebėta. Poveikio priemonių spektras – nuo visiško išteisinimo (nutraukti drausmės bylą) iki pasiūlymo Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Lietuvos Respublikos Seimui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl apkaltos teisėjui. Akivaizdu, kad jau pats Garbės teismo posėdis sukelia jaudulį, stresą, įtampą.
Sigita: – Visi teisėjų elgesio principai yra svarbūs, visų privalu laikytis ir tai, kaip rodo mano patirtis, nėra taip paprasta. Visi žinome liaudies išmintį, jog klysti yra žmogiška. Visgi teisėjo klaidos yra labai skausmingos visų pirma ne jam pačiam, o žmonėms, kurie kreipiasi į teismus ir ieško ten jiems taip svarbaus teisingumo. Labai svarbus momentas, tiesiogiai parodantis teisėjo etikos laikymosi svarbą, – tai pasitikėjimas teismais. Būtent nuo teisėjo elgesio (ir vykdant tiesiogines savo funkcijas, ir laisvu nuo šių funkcijų metu) priklauso, kaip jį vertina bylos šalys, proceso dalyviai, žiniasklaida ir apskritai visa visuomenė.
Taigi, jei teisėjas laikosi pagarbos žmogui, pavyzdingumo ir kitų principų, tokią pat pagarbą jis gauna ir iš visuomenės ar proceso dalyvių (pavadinčiau tai grįžtamuoju ryšiu). Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje nepaprastai svarbus visuomenės pasitikėjimas teismų sistema, teisėjų etika ir jų sąžiningumu. Labai svarbu, kad teisėjai jaustų pagarbą teisėjo pareigoms ir vertintų jas kaip visuomenės pasitikėjimą teismų sistema bei stengtųsi jį padidinti ir išsaugoti. Kaip numatyta Bangaloro teisėjų elgesio principuose, teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu. Teisingumas turi būti ne tik vykdomas – jo vykdymas turi būti pastebimas.
Diana: – Kad teisėjams keliami reikalavimai tiek visuomenės, tiek ir norminiuose aktuose yra didžiuliai – visuotinai aišku. Skirtumas nuo valstybės pareigūnų, manau, yra vienas, bet esminis: teisėjas tuo pačiu metu (posėdyje) kalba su priešingą interesą turinčiomis šalimis, vadinasi, turi būti nešališkas ir parodyti, kad yra nešališkas. Tai yra svarbiausias reikalavimas teisėjui – nešališkumas, nepriklausomumas. Visi kiti reikalavimai teisėjui tarsi išauga iš nepriklausomumo ir nešališkumo principų.
Valstybės tarnautojui, pareigūnui šie reikalavimai taip pat keliami ir yra svarbūs, bet jie tarsi antrame plane, giliau, pačios administravimo procedūros iš valstybės tarnautojų nereikalauja tuo pačiu metu bendrauti su priešingomis šalimis ir išlaikyti paritetą, lygiateisiškumą. Taip, niekas (net ir teisėjas) nėra tobulas, tačiau vertingas yra kiekvienas, kuris siekia tobulumo.