Toks teisėjos elgesys sukėlė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nepasitenkinimą – R. Augustę apskundė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Jos iškeltą drausmės bylą išnagrinėjęs Teisėjų garbės teismas paskelbė, kad teisėja nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, todėl jai buvo skirtas griežtas papeikimas.
Ginčas tarp teisėjos ir savivaldybės administracijos vyksta jau nuo 2011 m., jį buvo bandoma išspręsti bylinėjantis teismuose., tačiau juos R. Augustė pralaimėjo.
Dar 2011 m. teisėja R. Augustė prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atleisti ją nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste už 2010 m., o vėliau, sulaukusi neigiamo sprendimo, apskundė jį Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Kaip nurodė Nacionalinė teismų administracija, teisminiai procesai vyko iki 2014 m., kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą – buvo konstatuota, kad savivaldybės administracija yra teisi, kai teisėjos neatleido nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2010 m.
Nors šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas, R. Augustė ir toliau nemokėjo nustatyto mokesčio už 2010 m. Rinkliavos įmokas mokėjo netvarkingai, susidarė 30,46 Eur rinkliavos skola, todėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vėl buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra konstatavusi, kad teisėja R. Augustė dėl mažareikšmio ginčo beveik šešerius metus yra įsitraukusi į teisminius procesus ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir taip daro neleistiną poveikį bylą nagrinėjančiam teismui ar kitiems asmenims.
„Teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą“, – nurodė komisija.
Tuo metu Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad net įsiteisėjus LVAT sprendimui teisėja įmokų už 2010 m. nemokėjo ir taip nevykdė teismo sprendimo.
„Teisėja beveik dvejus metus, žinodama, kad ji nėra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir kad šiuo klausimu yra priimtas galutinis teismo sprendimas, rinkliavos už 2010 m. ir toliau nemokėjo, mokėdama rinkliavos įmokas vėliau, įmokose nurodydavo konkretų mokėjimo laikotarpį, vėlesnį nei 2010 m., – paskelbė teismas. – Tai rodo, kad teisėja R. Augustė nepripažino galutinio teismo sprendimo, kategoriškai laikėsi savo pozicijos. Toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjams keliamais aukštais etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimais. Savo elgesiu teisėja R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.“
Kaip nurodė teisėjų etikos pažeidimus nagrinėjantis teismas, Klaipėdos teisėja savo veiksmus vertina nepakankamai savikritiškai, o po to, kai savivaldybės administracija kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, R. Augustė skolos neišsiieškančiai administracijai išsiuntė „Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo“.
„Ji pabrėžtinai prisistato esanti teisėja, įsakmiu tonu reikalauja jai pateikti dokumentus, pranešimus siunčia ne iš asmeninio, o iš tarnybinio elektroninio pašto“, – Teisėjų garbės teismo vertinimu, tai rodo, kad teisėja, spręsdama savo asmeninius reikalus, galimai naudojasi tarnybine padėtimi.
Tai jau ne pirmas kartas, kai teisėja R. Augustė turi nemalonumų – dėl darbo drausmės pažeidimų ir teisėjo vardą žeminančių poelgių griežtu papeikimu nubausta teisėja prieš metus paskelbė karą visai teismų sistemai – Lietuvą ir teismų savivaldos vadovus apskundė Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
Kaip rašė DELFI, dar 2006 m. teisėjos karjerą pradėjusi R. Augustė yra teisi, kol kas dar neaišku – EŽTT jos pateikto skundo neišnagrinėjo. O R. Augustė savo ruožtu toliau priešinasi teismų sistemai – atsisako vykdyti aukštesnių teismų nurodymus ir bylose įstatymus taiko pagal savo taisykles. Už tai jai buvo iškelta dar viena drausmės byla ir dar kartą Teisėjų garbės teismas teisėjai skyrė griežtą papeikimą. Bet šis sprendimas 2015 m. lapkritį buvo panaikintas.
Skųsdamasi EŽTT R. Augustė nurodė, kad ši nuobauda jai buvo skirta „už principingą darbą, įstatymų laikymąsi, atsisakymą vykdyti neteisėtus apeliacinės instancijos teismo nurodymus“. Teisėja įsitikinusi, kad iškėlus drausmės bylą ir skyrus nuobaudą buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
„Manau, kad mane baudžiant už sąžiningumą ir principingumą, už išsakytą nuomonę procesiniuose sprendimuose, priimtuose vykdant teisingumą pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, ginant žmogaus teises, buvo pasikėsinta į žmogaus pamatines vertybes, – nurodė R. Augustė. – Kol Klaipėdos apygardos teisme nebus paisoma įstatymų ir nebus vadovaujamasi suformuota vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalėsiu vadovautis ir aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais.“
Nemalonumus teisėja užsitraukė nagrinėdama gyventojams kreditus teikiančios bendrovės „Minibank“ ieškinius skolininkams – verslininkai nutarė nesitaikstyti su teisėjos darbu, kai ši atsisakė išduoti teismo įsakymą skolai išieškoti. Teisėjos nutartis vėliau buvo panaikinta, tačiau bylą iš naujo nagrinėjusi teisėja vėl priėmė tokį patį sprendimą.
„Tokiais teisėjos sprendimais sąmoningai ir sistemingai kliudoma greitai ir nedidelėmis sąnaudomis išspręsti ginčą, vilkinamas skolos grąžinimas, didinami nuostoliai, nepagrįstai pažeidžiama kreditoriaus teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokiu elgesiu pažeidžiama teisėjo etika“, – skunduose teisėjų etikos sargams nurodė „Minibank“ teisininkai.
Anot jų, dėl netinkamai taikomų teisės aktų R. Augustei jau kartą buvo iškelta drausmės byla, bet ji „toliau piktnaudžiauja savo statusu ir suteiktomis teisėmis, nepaiso ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarčių, bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimo, nepripažįsta padarytos klaidos“.
Teisėja R. Augustė kategoriškai nesutinka su bendrovės „Minibank“ priekaištais ir etikos sargams teisinosi, kad savo darbą atlieka „sąžiningai, laiku ir tinkamai, kiekvienoje byloje, kurių vidutiniškai per metus išnagrinėja virš tūkstančio, sprendimą priima tik įsigilinusi į bylos esmę, vadovaudamasi įstatymais, teisės doktrina, kasacinio teismo praktika ir aukštesniųjų instancijų teismų precedentais, neprieštaraujančiais Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Europos Sąjungos teisei, Europos Teisingumo Teismo sprendimams“.
Informacija atnaujinta 2017 m. liepos 5 d. 14.45 val. : Tačiau ši drausmės byla buvo panaikinta, kai R. Augustė ją apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kasacinio teismo teisėjai nurodė, kad nebuvo vieningos aukštesnės instancijos teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teisėja R. Augustė, neįvykdžiusi aukštesnės instancijos teismo nurodymo, šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė proceso įstatymus, atitinkamai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teisėja savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.