Darbuotojo ginčai su darbdaviu: teisininkas patarė, kada verta kreiptis į aukštesnes instancijas ir kokias rizikas būtina įvertinti

Idealių darbuotojų ir idealių darbdavių nebūna. Visi turi savo charakterį, požiūrį į gyvenimą, darbą, karjerą, vadovą, darbdavį, kolegas, kiekvienas kelia sau skirtingus iššūkius, turi kitokius lūkesčius ir t.t. Todėl visiškai normalu, kai kažkuriais klausimais tarp darbuotojo bei darbdavio kyla nesutarimų, atsiranda trintis, darbuotojas jaučiasi neįvertintas, jam atrodo, kad pagal tenkantį darbo krūvį atlyginimas turi būti didesnis, išsiskiria požiūriai į konkrečią užduotį, galų gale darbdavys gali pasakyti griežtesnį žodį, kelti per didelius reikalavimus ir pan. Būna ir dar blogiau – darbdavys ar tiesioginis vadovas kelia balsą, žemina darbuotoją, jį įžeidinėja, tyčiojasi, naudoja mobingą.

Todėl darbuotojui atsiranda daug ir įvairių dilemų: galbūt susitaikyti ir toliau dirbti, gal kreiptis su problema į aukščiausio rango vadovą, o gal tiesiog nekreipti dėmesio, juk visiems pasitaiko geresnių ir blogesnių dienų? Yra ir daugiau variantų – galima tiesiog keisti darbą ar skyrių, o gal pakovoti už save ir kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą? Šiuo atveju civilizuotas, modernus ir demokratiškas būdas pakovoti už save – kreiptis su skundu į darbo ginčų komisiją ar teismą. Tačiau darbuotojas turi šaltu protu viską apgalvoti bei įvertinti visas galimas rizikas – kas bus, jei jis ginčą laimės ar pralaimės. Perskaitėte teisingai – rizikų būna ne tik pralaimėjus ginčą, bet ir jį laimėjus.