Jo teigimu, dėl itin didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kol kas dar neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas D. P. Murillo buvo sulaikytas savo namuose antradienį, išdavus Europos arešto orderį.
Artimiausiu metu bus sprendžiama, ar Lietuvoje ieškotą užsienietį išduoti baudžiamajam persekiojimui.
Po skandalingo kolumbiečio paleidimo į laisvę, kai pataisos namų darbuotojai teisinosi, jog neteisingai suprato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 7 d. priėmė nutartį D. P. Murillo suimti. Šį teismo procesinį dokumentą kolumbiečio advokatas Mindaugas Paukštė apskundė tam pačiam teismui, kuris skundą išnagrinėjo ketvirtadienį.
Pasak M. Paukštės, iš Lietuvos D. P. Murillo teisėtai autobusu išvyko į Latvijos sostinę Rygą, iš kur lėktuvu pasiekė Olandiją. „Jis nesislapstė, nebėgo, kai buvo paleistas“, – advokatas pabrėžė, kad D. P. Murillo galėtų ir pats atvykti į Lietuvą, kai bus nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla.
„Jis buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje“, – sakė M. Paukštė. Jis mano, kad D. P. Murillo iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo galėtų būti skirta švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, piniginis užstatas ar intensyvioji priežiūra.
Su tokia advokato pozicija nesutinka Generalinės prokuratūros prokuroras A. Kazakovas, manantis, kad D. P. Murillo gali bėgti ar slėptis nuo teismo.
„Nusikaltimų sunkumas ir bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, kad D. P. Murillo gali bėgti ar slėptis nuo teismo, jis neturi socialinių ryšių su Lietuva, yra Olandijos ir Kolumbijos pilietis, po jo paleidimo iš pataisos namų D. P. Murillo bandė kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną, bet nepavyko, taip pat yra informacijos, kad bandė išvykti į Kolumbiją, o tokiu atveju jo sulaikymas būtų labai apsunkintas“, – sakė prokuroras.
Šiai prokuroro pozicijai pritarė Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, nutarusi, kad D. P. Murillo turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – ji yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, be to, suėmimu siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei viešąjį interesą.
Ne taip suprato teismo nutartį
D. P. Murillo į laisvę buvo išleistas balandžio pabaigoje po Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties, nors Ispanijoje jau kartą dėl narkotinių medžiagų gabenimo skrandyje teisto užsieniečio paleidimo klausimas pataisos namuose net negalėjo būti svarstomas.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria remdamiesi Marijampolės pataisos namų vadovai nutarė į laisvę paleisti kolumbietį, aiškėja, kad joje be užuolankų buvo nurodyta, jog žemesnių instancijų teismai nepagrįstai buvo gailestingi kokainą iš anglies briketų rinkusiam D. P. Murillo ir dviem jo bendrininkams iš Alytaus – Kęstučiui Zienkai ir Vaidotui Matulaičiui: žemesnės instancijos teismui buvo nurodyta iš naujo apsvarstyti, ar už vieną pavojingiausių nusikaltimų neturėtų būti skirtos dar griežtesnės bausmės.
Galutinius ir neskundžiamus procesinius sprendimus priimančio teismo teisėjai ne tik suabejojo, ar kolumbietis ir alytiškiai pagrįstai buvo išteisinti dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, bet ir iškėlė klausimą dėl šiems skirtų pernelyg švelnių bausmių (buvo skirtos švelnesnės net už sankcijoje numatytą minimumą) – Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai buvo nusprendę, kad šioje byloje procesas užtruko pernelyg ilgai, todėl pritaikė įstatyme numatytą išimtinę taisyklę ir nuteistiesiems bausmes sušvelnino. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarė vieną kaltinamųjų V. Matulaitį apskritai išteisinti – esą su kokainu jis nėra susijęs.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė kasacinio teismo prašė panaikinti kaltinamiesiems iš dalies palankų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Toks prokurorės skundas buvo patenkintas, nes teisėjų kolegija konstatavo, kad trijulę dėl kontrabandos, o V. Matulaitį – ir dėl disponavimo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu išteisinęs Apeliacinis teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniu.
„Priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu“, – kasacinis teismas baudžiamąją bylą grąžino atgal į Apeliacinį teismą. Anksčiau šią bylą nagrinėjo dabar teisėjų korupcijos skandale įtarimų sulaukusio teisėjo Viktoro Kažio pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Marijampolės pataisos namų vadovybė teigia, kad D. P. Murillo iš Kybartų padalinio į laisvę buvo paleistas būtent po Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties, nors joje teisėjai nepasisakė, ar kolumbietis turi toliau būti įkalintas ar – paleistas į laisvę. O to kasacinis teismas ir neturėjo padaryti ir pagal įstatymus nedaro: kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas, tuo metu galiojo neįsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis. O jame aiškiai buvo nurodyta, kad D. P. Murillo yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Suėmimas kolumbiečiui buvo taikomas nuo pat jo sulaikymo, nors jis laisvę bandė išsipirkti siūlydamas sumokėti net 100 tūkst. eurų užstatą.
Tuo metu kitas nuteistasis K. Zienka buvo pagrįstai išleistas į laisvę – dar neįsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo nuosprendyje yra nurodoma, kad jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo galioja paimtas užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra.
Šiuo metu laisvėje yra ir trečiasis šios skandalingos istorijos dalyvis – kadangi Lietuvos apeliacinis teismas jį visiškai išteisino, jam buvo panaikintos kardomosios priemonės. Bet jos vėl turėtų būti taikomos iš naujo – Kauno apygardos teismas jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo skyręs įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kai paaiškėjo, kad D. P. Murillo iš pataisos namų buvo paleistas neteisėtai, neatlikęs nė 4 metų laisvės atėmimo bausmės, pareigūnai oficialiai paskelbė jo tarptautinę paiešką, o Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Šiame tyrime įtarimai yra pareikšti dviem pataisos namų darbuotojams.
Dar neregėta gudrybė
Tyrimas dėl itin didelio narkotinių medžiagų kontrabandos į Lietuvą buvo pradėtas dar 2015 m. liepą – per du kartus į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų postą buvo įvežta ne mažiau kaip 71 kg kokaino, kuris buvo paslėptas anglyje. Šis 129 tonų krovinys buvo atgabentas į Alytuje esančią bendrovę, o vėliau turėjo būti išgabentas į Lenkiją ir Ukrainą.
Bet viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai pareigūnai sustabdė K. Zienkos vairuojamą automobilį ir jame aptiko 11,8 kg kokaino – vairuotojas tikino, kad veža anglį į kaimą. Šalia jo sėdėjo kolumbietis D. P. Morillo, pastaruoju metu gyvenęs Olandijoje ir, kaip pats sakė, esantis juvelyras.
Kad dėl juvelyrinių dirbinių atvyko į Lietuvą, kolumbietis ne kartą vėliau aiškino ir pareigūnams – jis neslėpė specialiai atskridęs į Vilnių, nes norėjo apžiūrėti anglies krovinį, kuriame esą buvo paslėpti kontrabandos būdu atgabenti smaragdai. Vyras sakė, kad pragyvenimui užsidirba iš smaragdų eksporto, todėl kartą vienas pardavėjų jam esą pasiūlė atvažiuoti į Lietuvą, nes šie bus paslėpti į čia atgabentame anglies krovinyje.
„Taip bus pigiau“, – verslo partnerio žodžius pareigūnams vėliau citavo D. P. Murillo. Vėliau jis nurodė, kad turėjo surasti smaragdų už 60 tūkst. eurų, dar vėliau – už 120 tūkst.
Kolumbietis teigė, kad Vilniaus oro uoste jį turėjo pasitikti vyras, laukiantis su užrašu „Esmeralda“, ir nuvežti į viešbutį, tačiau esą taip jau nutiko, kad nė viename sostinės viešbutyje nebuvo laisvų kambarių, todėl jį pasitikęs vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai – K. Zienka) pasiūlė vykti kartu į Alytų ir pernakvoti jo namuose. O kitą dieną jie iš karto nuvyko į sandėlius, kuriuose buvo saugomas anglies krovinys.
Čia vyrų jau laukė K. Zienkos bendradarbis V. Matulaitis – visi jie ėmė knaisiotis anglies krūvose. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, D. P. Murillo čia ieškojo visai ne smaragdų, o – kokaino, supakuoto juodos spalvos medžiagos gabalėliuose. Jie išsiskyrė iš anglies, bet lietuviai nežinojo, kaip, todėl kolumbietis buvo specialiai atsiųstas į Lietuvą – jis turėjo ne tik pats atrinkti, bet ir išmokyti kitus asmenis iš akmes anglies maišų atrinkti supresuotus su anglimi kokaino gabalėlius.
Vėliau ekspertai nustatė, kad juodos spalvos medžiagos gabalėliuose grynas kokainas sudarė 78,3 proc. visos medžiagos, o kita gabalėlio dalis buvo anglis.
„Kokaino koncentracija buvo pakankamai aukšta, o anglies maža, anglis buvo naudojama siekiant nudažyti kokainą juoda spalva“, – teigė jie. Ir čia pat pridūrė, kad „kokainą, sumaišytą su anglimi, galima vartoti kaip paprastą kokainą, tik jis dažys, o kadangi anglis yra neaktyvi, ji neturės jokio poveikio narkotinei medžiagai, taip pat kokainą galima susmulkinti ir rūkyti, t. y. padaryti kreką.“
Įkalinimas – vienintelis būdas atgrasyti
Alytaus sandėlyje slėptas kokainas priklausė narkotikų platintojams iš Kolumbijos, jo vertė – daugiau kaip 40 mln. eurų. Policijos pareigūnams prireikė ne vienos dienos, kad anglyje surastų visas paslėptas narkotines medžiagas.
Pareigūnai turi duomenų, kad kokaino kontrabandą į Lietuvą organizavo kaunietis Vygantas Panka – po surasto kokaino krovinio vyras pasislėpė, kol galop po nesėkmingų paieškų pats atvyko į policiją ir pasidavė. Jam iškelta baudžiamoji dar yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Už tai, kad disponavo kontrabandos būdu atgabentu kokainu, prokurorai D. P. Murillo ir V. Matulaičiui buvo siūlę skirti po 11, o K. Zienkai, kuris narkotikus turėjo išplatinti, – 12 metų laisvės atėmimo bausmes. Tačiau teisėjai buvo gailestingi – pirmosios instancijos teismas V. Matulaičiui skyrė įkalinimą 8 metams, K. Zienkai – 8 su puse, o D. P. Murillo – 9 metams. Vėliau šis nuosprendis buvo pakeistas – apeliacinės instancijos teismo teisėjai visus vyrus išteisino dėl narkotikų kontrabandos, nes nenustatyta, kad jie su tuo susiję, ir K. Zienkai su D. P. Murillo paliko galioti skirtas bausmes už narkotikų įgijimą ir saugojimą. Tuo metu V. Matulaitis išvis buvo išteisintas, nes esą jis su kokainu net nesusijęs – tik padėjo krauti anglies krovinį, net nežinojo, jog krauna ne anglį, o narkotines medžiagas.
Su tokia pozicija nesutinka Generalinės prokuratūros prokurorė E. Matuizienė – jos skunde Aukščiausiajam Teismui teigiama, kad Kolumbijos kilmės asmenys buvo iš anksto susitarę su V. Panka, kad į Lietuvą bus atgabentos akmens anglys, kuriose bus paslėptas vertingas krovinys.
Taigi visi šie asmenys turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą. Iš bendrininkų konkliudentinių veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, atgabentų į Lietuvą kontrabandos būdu.“
Pasak prokurorės, visi jie suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje suplanuotoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su Kolumbijos kilmės asmenimis ir asmeniu, kurio byla išskirta, kad jų grupės narių veiksmai buvo suderinti – jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias organizuotos grupės nariai atgabeno į Lietuvą kontrabandos būdu, bei to siekė.
Valstybės kaltintoja stebėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino V. Matulaitį remdamasis vien jo pateikta versija, jog jis nieko apie narkotines medžiagas nežino. „Kratos metu V. Matulaičio vairuojamame automobilyje paimti drabužiai buvo ne tik suodini, bet ir su tamsios spalvos dėmėmis (kaip ir K. Zienkos asmens kratos metu paimti drabužiai), o tai rodo, jog abu asmenys sandėlyje atliko analogiškus veiksmus, tiesiogiai kontaktavo su anglimis, ko tik tvarkantis nebūtų buvę“, – prokurorės skunde teigiama, kad V. Matulaičio parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės.
„Šis nusikaltimas yra pavojingas, todėl yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog atgrasymas nuo tokių nusikaltimų darymo yra veiksmingiausias būtent atribojant asmenį tam tikram laikui nuo visuomenės“, – prašydama sugriežtinti bausmes trijulei nurodė Generalinės prokuratūros prokurorė.
Jos pozicijai pritarę Aukščiausiojo Teismo teisėjai nutarė, kad klausimas dėl V. Matulaičio atsakomybės turi būti sprendžiamas iš naujo, taip pat iš naujo turi būti įvertinta kaltinamųjų atsakomybė dėl narkotinių medžiagų kontrabandos bei bausmių sugriežtinimo, nes šioje byloje nepagrįstai buvo konstatuota, jog pernelyg ilgai užtruko tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas.
„Teismai, pripažindami, jog baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to švelnindami nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes (paskirdami mažesnes, negu straipsnio sankcijoje nustatytas minimumas, laisvės atėmimo bausmes), nevertino kriterijų, kuriuos akcentuoja tiek EŽTT, tiek kasacinės instancijos teismas, visumos“, – nurodė bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti paskyrę Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
Nieko nelaukęs išvyko iš Lietuvos
Neteisėtai į laisvę paleisto D. P. Murillo pareigūnai kol kas nėra radę, manoma, kad jis grįžo į Olandiją, kur gyveno. Jeigu jis būtų sulaikytas, teisėsauga galėtų išduoti Europos arešto orderį, kuriuo siektų jį susigrąžinti į Lietuvą.
Kad kolumbietis nepagrįstai buvo išleistas iš pataisos namų, įkalinimo įstaigos vadovai teigė sužinoję tik praėjus kelioms dienoms, gavę pranešimą iš Kauno apygardos prokuratūros. Dėl šio įvykio tyrimą pradėjo ir Kalėjimų departamentas.
Iš Nyderlandų pasieniečiai gavo atsakymą, kad su turimais dokumentais D. P. Murillo gali grįžti į tą šalį. Kadangi vyras išreiškė norą grįžti į Olandiją, balandžio 30 d. jam buvo surašytas įpareigojimas per 10 parų išvykti iš Lietuvos. Po to 56 metų D. P. Murillo buvo paleistas, daugiau VSAT apie jį neturi žinių. Manoma, kad netrukus jis išvyko iš Lietuvos.
Tai jau ne pirmas kartas, kai sunkiais nusikaltimais įtariamiems arba kaltinamiems užsieničiams gana keistomis aplinkybėmis pavyksta išvengti atsakomybės Lietuvoje – prieš kelerius metus didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė istorijos, kai teisėjai į laisvę paleido tadžiką Komildzhoną Umarovą, pas kurį buvo rasta maždaug 10 kg heroino. Į laisvę buvo išleistas ir Rusijos pilietis Givis Gordeladzė, kai teismas nutarė jo nesuimti – vos tik laisvės oro įkvėpęs sunkiais nusikaltimais įtariamas „įteisintas vagis“ dingo iš Lietuvos. Daugybę metų visoje Europoje ieškomą vyrą Lietuvos teisėsauga buvo sulaikiusi pagal kolegų iš Italijos išduotą Europos arešto orderį.