O įtarimas, kad pateiktos deklaracijos gali būti neteisingos, muitininkams turėjo kilti iš karto – apynaujai automobiliai buvo įvertinti labai mažomis sumomis, nurodant, kad jie esą yra daužti.
Bet Prienuose dirbusiems muitininkams jokių abejonių dėl pateiktų deklaracijų nekilo – net su įkalčiais pričiupti valstybės tarnautojai surado daugybę pasiteisinimų, dėl ko jie muitinius patikrinimus atlikdavo neapžiūrėję transporto priemonių.
Kauno apygardos prokurorams prireikė net kelių metų, kad teisme sugebėtų įrodyti, jog muitininkai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – neįtikėtina, bet su didžiausiomis kliūtimis jie susidūrė Kauno apygardos teisme.
Ir tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) palaikė prokurorų poziciją – antradienį jau antrą kartą išnagrinėjęs dabar jau buvusios Kauno teritorinės muitinės inspektorės Kristinos Ivanauskienės baudžiamąją bylą konstatavo, kad muitininkė nusižengė įstatymams.
Kasacinio teismo teisėjai patenkino prokuratūros skundą ir panaikino Kauno apygardos teismo nutartį, kuria K. Ivanauskienei baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančio LAT teisėjai paliko galioti dar 2014 m. gegužę priimtą Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nuteistai K. Ivanauskienei buvo skirta 50 MGL (1 882 Eur) bauda.
Neįtikėtina, bet K. Ivanauskienei apkaltinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teismas buvo panaikinęs, nors dėl analogiško nusikaltimo ji su dviem savo kolegomis buvo nuteista dar kitoje to paties teismo išnagrinėtoje byloje – tada apygardos teismas pritarė Prienų rajono apylinkės teismui, kurio nuosprendžiu K. Ivanauskienei buvo skirta 40 MGL (1 506 Eur) bauda.
Tokia pačia bauda nubausta ir buvusi jos kolegė Irena Barščevičienė, o muitininkas Donatas Misiūnas gavo 100 MGL (3 765 Eur) baudą.
Tuo nuosprendžiu nuteistiesiems nurodyta atlyginti Kauno teritorinei muitinei padarytą turtinę žalą – I. Barščevičienė turėjo sumokėti 5 887, K. Ivanauskienė – 1 047, o D. Misiūnas – 15 438 Eur.
Šioje byloje nustatytos aplinkybės neatsitiktinai buvo minimos prokurorų kasaciniame skunde, kurį išnagrinėjo LAT. Kaip pabrėžė kasacinio teismo teisėjai, Kauno apygardos teismas be pagrindo neatsižvelgė į šioje byloje nustatytas analogiškas aplinkybes.
„Minėtoje byloje, aktualioje šiai nagrinėjamai bylai, pažymėta, jog nusikalstamos veikos vertinimui įtakos turi sistemingas to paties muitinės padalinio darbuotojų neteisėtų veiksmų pobūdis“, – antradienį nurodė teisėjai.
Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad K. Ivanauskienės kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įrodyta – ji veikė priešingai tarnybos interesams ir numatė, kad dėl to atsiras didelė žala valstybei.
Pasak teismo, dėl K. Ivanauskienės veiksmų automobilių importo procedūrą inicijavusiems asmenims buvo sudaryta galimybė išvengti muitinio tikrinimo ir mokesčių, kuriuos jie turėtų sumokėti, jeigu muitinis tikrinimas būtų atliktas.
Tuo metu K. Ivanauskienė teisinosi, kad automobilių nepatikrino, nes esą to negalėjo padaryti „dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos“.
Dabar jau buvusi muitinės inspektorė buvo pripažinta kalta dėl trijų analogiškų atvejų, kai dar 2008 m. kovo ir gegužės mėnesiais atlikdama automobilių „BMW X5“, „Toyota Camry“ ir „Lexus LS460“ muitinį tikrinimą deklaracijose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šie į Lietuvą iš JAV atgabenti automobiliai yra daužti.
Dėl „BMW X5“ vertė buvo sumažinta iki 1 961 Eur, nors faktinė, šio automobilio būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 27 021 Eur. Automobilio „Toyota Camry“ vertė buvo sumažinta iki 1 745 Eur, nors faktinė jo vertė buvo 12 743 Eur. Sumažinta buvo ir automobilio „Lexus LS460“ vertė – 3 597 Eur, nors realiai ši transporto priemonė kainavo 29 745 Eur.
Pasak teismo, taip automobilius importuojantiems asmenims pavyko išvengti dalies į valstybės biudžetą mokėtinų importo muito ir pridėtinės vertės mokesčių – 18 478 Eur.
Šiuos automobilius į Lietuvą iš JAV importavo bendrovė „Prienų turgus“.
Dėl neteisėtos tarptautinės prekybos padaryta žala
Dar kitoje byloje K. Ivanauskienė buvo nuteista už tai, kad nepatikrino automobilio „Mitsubishi Montero“, dėl to į valstybės biudžetą nevuvo sumokėta 1 048 Eur mokesčių.
Tuo metu jos kolegė I. Barščevičienė nepatikrino, ar tikrai yra daužtas automobilis „Chevrolet Express“ ir taip padėjo išvengti 5 887 Eur mokesčių. O D. Misiūnas nuteistas dėl to, kad nepatikrino penkių esą daužtų transporto priemonių.
Muitininkai taip pat buvo kaltinti ir dėl dokumentų klastojimo, tačiau dėl to jiems bylos buvo nutrauktos, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Pasak prokurorų, muitinėje dirbę inspektoriai žinojo, kad privalėjo atlikti sugadintų automobilių tikrinimą, nustatyti tikrąją importuojamų automobilių vertę ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, bet to nedarydami ir faktiškai tvarkingų automobilių importą įformindami kaip sugadintų ir gerokai mažesnės muitinės vertės nei iš tikrųjų, kitiems asmenims padėjo išvengti mokesčių.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad deklaruojami automobiliai patikrinimui net nebuvo atgabenti į muitinio tikrinimo vietą Prienuose.
Ne vienerius metus siekę, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavę muitininkai būtų nubausti pagal įstatymą, prokurorai pažymėjo, jog valstybės tarnautojai ignoravo savo tiesioginę pareigą ir veikė prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų ir taip sumenkino Lietuvos muitinės autoritetą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.