Taip nusprendęs teismas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio įkalintam nuteistajam Estijos kalėjime bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti jo socialinę reabilitaciją.
Tuo metu H. E. Ehvertas kategoriškai nesutiko, kad būtų grąžinamas į Estiją – nurodė, jog su šia valstybe neturi jokių socialinių ryšių, nors čia gyvena jo motina, su kuria jis esą nepalaiko glaudžių ryšių, tik „retkarčiais susisiekia telefonu“.
Perduoti atlikti bausmės į gimtinę H. E. Ehvertą teismo paprašė Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, kuriame jis atlieka bausmę, pareigūnai. Kadangi teismo sutikimas buvo gautas, dabar kompetentingos Lietuvos institucijos turės kreiptis į Estiją dėl Lietuvoje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Estijoje.
Svarstant klausimą, ar estą perduoti į gimtąją šalį, paaiškėjo, kad jis įkalinimo įstaigoje yra tikra rakštis – kalėjime laikosi neformalių nuteistųjų elgesio taisyklių (subkultūros), pasižymi impulsyvumu, sunkiai valdo neigiamas emocijas.
„Kartais stebimos pykčio išraiškos, jis gali išprovokuoti konfliktus ir elgtis agresyviai, – teigiama kalėjimo charakteristikoje. – Impulsyvumo, įnoringumo, nekritiškumo savo paties elgesio atžvilgiu apraiškos išryškėja sulaukus jam nepalankaus atsakymo į pateiktą prašymą ar pasiteiravimą. Per bausmės atlikimo laiką H. E. Ehvertas drausmine tvarka baustas tris kartus, turi vieną galiojančią nuobaudą, neskatintas, neužsiima darbine veikla ir nesimoko. Kalėjimo administracijos nuomone, nuteistojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus neigiamos, jo elgesys struktūrizuotoje aplinkoje taip pat vertinamas neigiamai.“
Be to, paaiškėjo, kad per 7 metus, praleistus įkalinimo įstaigoje, H. E. Ehverto pataisos procesas bausmės atlikimo metu vyksta vangiai, jis nemokėdamas lietuvių kalbos nedalyvauja jokioje elgesio keitimo programoje, negauna psichologinės pagalbos.
Tuo metu estas aiškino, kad jam nekyla jokių kliūčių kalėjime bendraujant tiek su dirbančiais pareigūnais, tiek su įkalintais nusikaltėliais – su jais vyras bendrauja rusų ir anglų kalbomis. Jis taip pat pažymėjo, kad „turi planų bausmės atlikimo metu išmokti lietuvių kalbą“.
H. E. Ehvertas taip pat nurodė, kad jo nesaisto itin tamprūs socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Estija – čia jis neturi nuolatinės darbo vietos, taip pat savo vardu registruoto turto, nėra vedęs ir neturi vaikų, o brolis ir jo vaikai, su kuriais jis bendrauja vaizdo skambučiais, negyvena Estijoje.
Vyras tikino, kad nenori būtų sugrąžintas bausmės atlikti į savo gimtinės šalį, nes esą kalinimo sąlygos yra geresnės Lietuvoje, be to, čia adaptacija nebus sunkesnė nei bet kurioje Estijos įkalinimo įstaigoje.
„Estijoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą nuteistajam atliekančiam bausmę už tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos esu nuteistas, numato ženkliai griežtesnes bausmės atlikimo sąlygas nei Lietuvoje galiojantis Bausmių vykdymo kodeksas, – nurodė nuteistasis. – Pagal Estijos teisės aktų nustatytą bausmės vykdymo reglamentavimą, nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę tokiomis sąlygomis kaip aš, neturi teisės bendrauti su savo artimaisiais vaizdo skambučių būdu, kas iš esmės patvirtina faktą, jog mano perdavimas Estijai itin neigiamai atsilieps mano ir taip silpniems šeiminiams bei socialiniams ryšiams.“
Dėl su „Agurkinių“ grupuote sieto D. Bugavičiaus nužudymo nuteistas E. H. Ehvertas taip pat pabrėžė, kad su savo advokate dėl Lietuvoje priimto nuosprendžio ruošia dokumentus Strasbūre esančiam Europos Žmogaus Teisių Teismui, todėl perdavus jį bausmės atlikimui į Estiją, esą būtų sudėtinga bendradarbiauti su Lietuvoje dirbančia gynėja.
„Jeigu būsiu grąžintas į gimtinę, mano teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta“, – pažymėjo E. H. Ehvertas.
Bet nuteistojo argumentai neįtikino dviejų instancijų teismų – neskundžiamoje nutartyje teisėja Danutė Giačaitė nurodė, kad nėra kliūčių E. H. Ehvertą perduoti bausmės atlikimui į Estiją, o nuteistojo nuomonė šiuo atveju nėra svarbi. Be to, kaip pažymėjo teismas, nuteistąjį su Estija sieja glaudūs socialiniai, kultūriniai bei šeiminiai ryšiai, kurie užtikrins siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, padės sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei dar labiau sustiprins ryšius su šeima, nes tiek motinai, tiek broliui bus sudarytos palankesnės sąlygos jį lankyti pasimatymų metu.
„Ir nors nuteistasis nenori būti perduotas Estijos Respublikai bei nurodo, kad bausmės vykdymo sąlygos jo pilietybės valstybėje yra griežtesnės nei Lietuvoje ir dėl to jo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta, tačiau teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė“, – teisėja D. Giačaitė nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog šių reikalavimų Estijos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar, kad nuteistojo H. E. Ehverto teisės ir teisėti interesai perdavus jį tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui nebus užtikrinti.
Anot teismo, į Estiją perduotas nuteistasis su savo advokate, kuri jam žada atstovauti Strasbūro teisme, galės bendrauti naudojantis telekomunikacijų priemonėmis.
H. E. Ehvertas buvo nuteistas dėl to, kad su kitu Estijos piliečiu Arle Grabbi bei Kauno gyventoju Ričardu Baika dar 2015 m. lapkričio 6 d. Kaune nužudė su „Agurkiniais“ sietą D. Bugavičių. Šiuo nusikaltimu taip pat yra įtariamas dar vienas Estijos pilietis – Imre Arakas, buvęs imtynininkas, aktorius ir estų separatistas. Žiniasklaidoje skelbta, kad Airijos teisėsauga jau perdavė Lietuvai, tačiau jo baudžiamoji byla dar nebuvo nagrinėjama teisme.
Po nužudymo nusikaltėliai greitai pasišalino – sėdo į Prancūzijoje vogtą automobilį. Su juo žudikai nuvažiavo vos tris kilometrus – už keliolikos minučių Vėtrungės g. automobilį paliko prie vieno namo kieme. Ir čia pat jį padegė – taip buvo sunaikinti bet kokie galimi įkalčiai. Nuo gaisro nukentėjo ir šalia stovėjęs automobilis.
Įtariama, kad susivienijimo nariai dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. Bugavičiaus nužudymą. Įtariama, kad už „Agurkiniams“ priklausiusio D. Bugavičiaus nužudymą buvo sumokėti dešimtys tūkstančių eurų, o į šį nusikaltimą buvo įtraukta daugybė su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų.
D. Bugavičius buvo sekamas net du mėnesius – nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 6 d., kai ir buvo sušaudytas. Tačiau prieš tai įtariamieji nusipirko šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis, be to, dar rugpjūčio pabaigoje įsigijo Prancūzijoje vogtą automobilį, o Estijoje ir Ispanijoje – optinį taikiklį ir chemines medžiagas, skirtas pėdsakams naikinti.
Nustatyta, kad mirtinus šūvius į D. Bugavičių paleido A. Grabbi. Iš nusikaltimo vietos jis pasišalino H. E. Ehverto vairuojamu automobiliu. R. Baika nusikaltimo vykdytojams pagelbėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos.