Grąžinti į darbą ir sumokėti vidutinio dydžio atlyginimą už priverstinę pravaikštą. Tokį reikalavimą A. Saulėnas pateikė Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Teisėjų tarybai, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos.
Dėl teisėjo vardo pažeminimo iš pareigų atleisto A. Saulėno ieškinį antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas – teisėja Jelena Šiškina sprendimą žada paskelbti kovo mėnesį.
Į teismą A. Saulėnas kreipėsi po praėjusių metų rugsėjo 3-iąją prezidentės pasirašyto dekreto, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą – prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos teisininkų ir bankroto administratorių veiklos bei stambaus masto kyšininkavimo, kilo įtarimų dėl A. Saulėno asmeninių ryšių su bendrovėje „Valeksa“ dirbančiu bankroto administratoriumi Darius Daubaras.
Remdamasi STT pateikta pažyma, šalies vadovė nusprendė, kad neformalus teisėjo bendravimas su bankroto administratoriumi yra teisėjo vardą žeminantis poelgis – teisėjas nagrinėjo penkias bylas dėl įmonės, kurios bankroto administratorius yra susijęs su teisėju asmeniniais ryšiais.
D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad A. Saulėnas privalėjo nusišalinti nuo šių bylų nagrinėjimo, tačiau to nepadaręs sukėlė pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo.
Teisėjo ir bankroto administratoriaus artima draugystė paaiškėjo STT agentams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, kai buvo reikalaujamas net 6 mln. Lt kyšis už 31 mln. Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimą.
Advokatas: teismų sistema nesaugi, nes priklauso nuo politikų
Prezidentę į teismą padavęs A. Saulėnas antradienio posėdyje nedalyvavo – jam atstovavęs advokatas Darius Bolzanas mano, kad šalies vadovė nesilaikė „klasikinių procedūrų“ ir galimai prasižengusio teisėjo elgesio neprašė įvertinti nei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK), nei Teisėjų garbės teismo.
„A. Saulėnas neneigia, kad buvo padarytas drausmės pažeidimas, tačiau būtina tirti, kas yra teisėjo vardą žeminantis poelgis – ne bet koks pažeidimas gali sudaryti pagrindą pasirašyti dekretą dėl teisėjo vardo atleidimo iš pareigų“, – sakė jis.
Advokatas suabejojo, kad prezidentė galėjo nepagrįstai pasinaudoti jai suteikta diskrecijos teise, atleisdama A. Saulėną iš pareigų vien dėl to, jog šis dėl artimos draugystės su D. Daubaru nenusišalino nuo civilinių bylų nagrinėjimo.
„Teisėjai ir teismų sistema tampa nesaugūs, nes yra priklausomi nuo politikų“, – pabrėžė D. Bolzanas.
Jo teigimu, iš pareigų atleisto A. Saulėno byla yra svarbi ne tik pačiam į pareigas siekiančiam grįžti teisėjui, bet ir visai teismų sistemai.
D. Bolzanas teisme pasakojo, kad A. Saulėnas su D. Daubaru susipažino sportuodami, vėliau, kai Vilniuje gyvenantis D. Daubaras atvykdavo į Klaipėdą, paskambindavo teisėjui ir šie susitikdavo „išgerti kavos, pasportuoti“.
„Su bankroto administratoriumi teisėjas nebendravo apie bylas“, – pažymėjo jis.
Advokatas prisiminė, kaip kartą iš teisėjo sulaukė skambučio, kurio metu jis teiravosi, ar esant šis neturėtų nusišalinti nuo bylų, kuriose figūruoja D. Daubaras, nagrinėjimo. „Kai pasakiau, kad jis turėtų nusišalinti, teisėjas pareiškė, jog jo sąžinė yra rami – manau, jis buvo sąžiningas teisėjas, dėl to šis ieškinys ir atsirado teisme“, – pabrėžė jis.
Prezidentės patarėja: nustatyti labai įdomūs dalykai
STT agentai yra nustatę, kad per pusę metų teisėjas ir bankroto administratorius susitiko ne mažiau kaip 44 kartus, o prieš atleidimą iš pareigų per dvi dienas telefonu kalbėjosi devynis kartus. Šių pokalbių turinys buvo pateiktas šalies vadovei – vyrų pokalbiai yra neformalūs, teisėjas į administratorių kreipdavosi ir kaip į Darką, ir Darelgą.
„Tai nebuvo vienkartiniai poelgiai, tai – sisteminė veikla, teisėjas niekada nedeklaravo savo bendravimo su D. Daubaru, nagrinėjo penkias bylas, patvirtino jam 15 tūkst. Lt atlyginimą – visi tie telefoniniai pokalbiai tik rodo jų bendravimo artumą“, – sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Pasak jos, mažiausiai ką A. Saulėnas turėjo padaryti, tai bylos nagrinėjimo metu proceso šalims pranešti, kad palaiko draugiškus ryšius su bankroto administratoriumi, o jau tada bylos dalyviai turėtų spręsti, ar jį reikia nušalinti.
„Teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujančiu asmeniu yra jo bičiulis“, – pabrėžė ji.
Prezidentės patarėja taip pat pažymėjo, kad iš slapta fiksuotų pokalbių buvo nustatyta ir daugiau faktų – D. Daubaras vieno pokalbio metu vienam asmeniui pranešė, jog bus atidėtas po kelių dienų vykstantis teismo posėdis, o tą patį vakarą su A. Saulėnu buvo pirtyje. Paskui taip ir nutiko – teisėjas posėdį atidėjo.
Užfiksuotas ir toks atvejis, kai Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Žydrūnas Bertašius svarstė, ką paskirti bankroto administratoriumi – vienos bendrovės atstovai D. Daubarui telefonu pasiguodė, jog teismas paskirs ne „Valeksą“, o kitą bendrovę. Netrukus po šio pokalbio bankroto administratorius paskambino A. Saulėnui ir pasiūlė „išgerti kavos“, nors tai darė prieš valandą.
Taip jau nutiko, kad po šio „kavos pagėrimo“ teisėjas Ž. Bertašius bankroto administratoriumi paskyrė būtent „Valeksą“.
„Po šio atvejo paskambino klientas ir bankroto administratoriui padėkojo už gerą darbą“, – prezidentės patarėja pažymėjo, kad šie faktai atskleisti tik civilinėje byloje, o jeigu būtų įrodymų, jog teisėjas darė poveikį kitam teisėjui, šios aplinkybės jau būtų tiriamos baudžiamojoje byloje.
„Užfiksuoti pažeidimai yra grubūs ir akivaizdūs, prezidentė, matydama ir vertindama iš tos pozicijos, kad atleidimas iš pareigų yra pati sunkiausia sankcija, ir kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama jos narių patarimo“, – pažymėjo R. Svetikaitė.
Šalies vadovės patarėjos teigimu, Teisėjų taryba yra nepolitinė institucija, ji atspari politinei valdžiai. „Kitaip tariant, ji neleistų savivaliauti, jeigu nebūtų pagrindų teisėjo atleidimui iš pareigų“, - R. Svetikaitė pabrėžė, jog prezidentė nesikreipė į Teisėjų garbės teismą, nes „puikiai supranta, jog niekada jis nepasiūlytų skirti griežčiausios sankcijos – atleidimo iš pareigų“.
Kad A. Saulėnas pagrįstai buvo atleistas iš pareigų, sutinka ir Teisėjų tarybai, ir Lietuvos Respublikai atstovaujantys teisininkai.