Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Generalinės prokuratūros, vilniečiui Kęstučiui Dringeliui turi sumokėti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Tiesa, bylą iškėlęs vyras savo patirtus išgyvenimus buvo įvertinęs penkis kartus didesne suma.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos ir prokuratūros pareigūnai pasirinko neproporcingą baudžiamojo proceso prievartos priemonę, kai nutarė K. Dringelį sulaikyti 8 valandoms, o jo sulaikymo nutarimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Tai yra konstatavęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris tą pačią dieną atsisakė politiko įžeidimu įtariamam vyrui skirti suėmimo terminą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2012 m., kai Lietuvą drebino vadinamoji Garliavos pedofilijos istorija, į neformalų judėjimą susibūrę asmenys iš K. Dringelio elektroninio pašto Prezidentūrai, Generalinei prokuratūrai, Seimui ir Vyriausybei išsiuntė pasipiktinimo laiškus, kuriuose ragino ištirti Garliavos istoriją bei įvertinti Vaiko teisių kontrolierės veiksmus. Šį laišką taip pat gavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, netrukus S. Šedbaras, kaip komiteto pirmininkas, išsiuntė atsakymą, jog neturi įgaliojimų kištis į teisėsaugos atliekamus tyrimus. Toks atsakymas papiktino K. Dringelį – vyras naktį politikui parašė dar vieną laišką, kuriame piktinosi, kad skundas nebus tiriamas, taip pat Seimo narį išvadino įžeidžiančiu žodžiu.
„Ačiū, kad turime valstybę, kur valdžios vyrai turi teisę prievartauti vaikus!“ – įžeidžiantį laišką baigė K. Dringelis.
Šį laišką Seimo narys perdavė policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės tarnautojo įžeidimo. K. Dringeliui buvo pareikšti įtarimai.
„Dėl šio įvykio patyriau moralinę žalą, kadangi toks neigiamas įvertinimas mane, kaip valstybės tarnautoją, paniekino ir pažemino“, – teigė Seimo narys.
O vėliau, kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui, K. Dringelis buvo išteisintinas, nes ką tik buvo įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis Seimas dekriminalizavo valstybės tarnautojo įžeidimą. „Konstatuotina, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nuosprendyje nutraukti bylą nurodė teismas.
Ši istorija galėjo tuo ir baigtis, tačiau K. Dringelis kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto daugiau kaip 8 val. trukusio suėmimo.
Bylą išnagrinėjęs teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu dėl laikino K. Dringelio sulaikymo, sprendė, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, nes nėra nurodyti baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo pagrindai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes pasirinkta neproporcinga baudžiamojo proceso bei suėmimo paskyrimas nebuvo tinkamai motyvuotas.
„Teismo vertinimu, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis nepasitenkinimas ir kiti nemalonūs išgyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nepagrįstai pritaikant griežčiausią baudžiamojo proceso prievartos priemonę – asmens suėmimą“, – teismo nuomone, byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Pasak teisėjų, dėl suėmimo K. Dringelio laisvė buvo apribota sąlyginai trumpam laikotarpiui, be to, prie suėmimo paskyrimo iš dalies prisidėjo ir paties ieškovo veiksmai (neveikimas): „Ieškovas nevykdė teismo nutarties, kuria jam paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė.“
Su K. Dringelio pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko nei policija, nei prokuratūra. Jų atsiliepimuose teismui buvo teigiama, kad, atsižvelgiant į pareikštus įtarimus ir procesinę situaciją byloje, nutarimo laikinai sulaikyti ieškovą priėmimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą manyti, jog būdamas nesulaikytas jis gali trukdyti procesui. Be to, sulaikymo trukmė siekė vos 8 val. 14 min. ir neviršijo maksimalaus laikino sulaikymo termino.
„Nuo pat sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai būtinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – nurodė policijos atstovai.
„Ieškovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų ar reputacijos pablogėjimą, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala“, – prokurorai pabrėžė, kad esą nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų.