Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktais duomenimis, 2008 metais nagrinėti 62 skundai, 2011 – 95, o per 2013 metų I pusmetį jau išnagrinėti 52 pareiškimai.
Teisininkų kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė mano, kad tokio suaktyvėjimo priežastys yra tiek aktyvesnis nacionalinių ir tarptautinių pacientų teises ginančių organizacijų vaidmuo, tiek didėjantis pačių pacientų teisinio išprusimo lygis.
Teisininkė atkreipia pacientų ir jų artimųjų dėmesį, jog teismai vis dažniau pripažįsta, jog žala pasireiškia ir turi būti atlyginama ne tik dėl medikų kaltės nukentėjusiajam pacientui, bet ir jo artimiesiems. Iš tiesų žalos kilimas tam tikroms aplinkybėms esant, suteikia teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne tik patiems pacientams, tačiau ir jų artimiems giminaičiams. Pastarųjų patiriama žala paprastai pasireiškia patiriant skaudžius dvasinius išgyvenimus netekus artimojo arba reikšmingai sutrikdžius jo sveikatą.
Taip pat dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų sutrinkant paciento artimųjų sveikatai. Dažnai tokiais atvejais pacientų artimiesiems pasireiškia depresijos požymiai, kamuoja nemiga, vegetacinės nervų sistemos sutrikimai ir kt.
D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, jog Europos deliktų teisės principai, kuriais remiasi ir Lietuvos teismai spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažįsta artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą už jų pačių dėl artimo žmogaus sveikatos sutrikdymo patirtus išgyvenimus.
Be to, žala artimiesiems privalo būti atlyginama ir remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija dėl kompensacijos kūno sužalojimo ar mirties atveju. Pastarasis teisės šaltinis teisę paciento artimiesiems reikalauti žalos atlyginimo sieja su dviem sąlygomis.
Pirma, nukentėjusysis ir žalos atlyginimo siekiantys artimieji turi būti saistomi glaudžiais dvasiniais ryšiais.
Antra, nukentėjusiojo paciento artimųjų dvasinės kančios turėtų būti išskirtinio pobūdžio. Glaudus ryšys ir dvasinių kančių išskirtinumas yra vertinamojo pobūdžio kriterijai ir jų egzistavimas analizuojamas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Tačiau konstatavus minėtų sąlygų egzistavimą, nukentėjusiojo paciento artimųjų teisė reikalauti jų pačių patirtos žalos atlyginimo yra neginčijama.
Didesnį susirūpinimą, anot D LEGALS teisininkės A. Dobromilskytės, kelia ne visuomet nuosekli teismų praktika nustatant neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo gydymo metu, atlyginimo dydžius. Taip pat atvejai kuomet net ir patyrus sunkius fizinius sveikatos sutrikdymus ir dvasinius išgyvenimus, teismai priteisia sąlyginai menkas sumas neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau, bendros tendencijos medicinos paslaugų teikimo ir pacientų teisių gynimo srityje duoda pagrindą tikėtis, jog teikdami medicinines paslaugas ateityje medikai elgsis rūpestingiau ir atsakingiau, o tai užtikrins kokybiškesnes gydymo paslaugas visiems pacientams.