Strasbūre įsikūrusio teismo teisėjai dabar laukia Lietuvos pozicijos, o vertindami E. Misiūno peticijoje nurodytus argumentus spręs, ar nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat ar jam buvo garantuotos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės dėl skundų pateikimo bei ar nebuvo padarytas teisės į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimas.
Krašto apsaugos viceministru ir vidaus reikalų ministru dirbęs E. Misiūnas nebuvo paskirtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus, nors anksčiau šias pareigas ėjo prieš priimdamas sprendimą dirbti tuometėje Sauliaus Skvernelio vadovaujamojoje Vyriausybėje. Praėjusių metų gruodį suėjo Teismų įstatyme nustatytas terminas, kai jis galėjo būti paskirtas teisėju, tačiau prezidentas taip ir nepasirašė dekreto dėl jo paskyrimo teisėju, nors prieš tai buvo gavęs Teisėjų tarybos pritarimą.
Prieš tai prezidentas buvo nusprendęs E. Misiūno neskirti į teisėjo pareigas, nes esą nėra praėjęs „politinio apšilimo“ terminas.
„Kalbėkime konkrečiai – gerbiamas ponas Misiūnas atsisakė teisėjo karjeros, dalyvavo rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eidamas 40 numeriu. Ar iš tikrųjų po to, kai rinkimai nepasisekė, galima pretenduoti į teisėjo poziciją? Aš manau, kad ne. Manau, kad jam reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį jis galėtų geriau pasirengti teisėjo darbui, nes teisėjo darbas yra nepolitizuotas darbas“, – prieš dvejus metus buvo sakęs G. Nausėda.
Dėl prezidento sprendimo jo neskirti teisėju EŽTT Lietuvą apskundęs E. Misiūnas teigė, kad nebuvo priimta jokio oficialaus sprendimo dėl jo prašymo paskirti jį teisėju.
„Teismų įstatyme yra legislatyvinė omisija, nes nėra nustatyta galimybė tokį prezidento sprendimą skųsti teismui“, – E. Misiūno teigimu, neskundžiama nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo konstatavęs, kad reikalavimas įpareigoti prezidentą paskirti jį į teisėjo pareigas nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui.
Kai E. Misiūno karjeros klausimas buvo svarstomas Teisėjų taryboje, jis prisipažino, kad sutiktų dar kartą vadovauti Vidaus reikalų ministerijai net jeigu ir vėl dirbtų teisėju. Šie E. Misiūno žodžiai sukėlė karštų diskusijų – kai kurie teismų savivaldos atstovai suabejojo, ar verta pritarti šalies vadovo pozicijai, taip pat buvo suabejota, ar visuomenėje negali kilti abejonių dėl jo reputacijos.
„Prezidentas irgi klausė klausimo, jeigu S. Skvernelis vėl laimės kitus rinkimus ir vėl pasiūlys būti ministru, ar eisiu, – tada sakė E. Misiūnas. – Jeigu pasiūlytų ministru, tikriausiai eičiau, tikrai didelė garbė būti ministru ir atstovauti Lietuvai, gal kitų pareigų ir nesirinkčiau, turiu omeny viceministro ar kitų pareigų. Bet šiam momentui esu apsisprendęs dirbti teisėjo pareigose, o kokie iššūkiai bus ir kaip juos vertinsiu žmogiškąja prasme ir kaip likimas lems, sunku atsakyti, bet šiuo metu esu apsisprendęs būti teisėju ir būti jūsų bendruomenės nariu.“