Tokį sprendimą šalies vadovė priėmė gavusi Vilniaus apygardos prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą apie V. Dovidaičio veiksmus paskiriant baudžiamąją bylą, dėl kurios Ryšardas Skirtunas paėmė 30 tūkst. Lt kyšį.
„V. Dovidaitis, pažeisdamas bylų skirstymo taisykles, patenkino R. Skirtuno prašymą paskirti jam apeliacine tvarka nagrinėti baudžiamąją bylą ir toleravo nederamą R. Skirtuno elgesį jam neatvykstant į darbą, – pažymima Prezidentūros pranešime. – Taip pat V. Dovidaitis darė neteisėtą poveikį teisėjams nagrinėjant jo pažįstamo įtariamojo suėmimo pratęsimo klausimą“.
„Nesąžiningiems teisingumo atstovams – ne vieta teisme. Nuo kiekvieno teisėjo elgesio priklauso žmonių pasitikėjimas teismais, o teismų vadovai turi būti pavyzdžiu kolegoms“, – sakė šalies vadovė.
Ar bus pritarta V. Dovidaičio atleidimui, penktadienį svarstys Teisėjų taryba.
Teisėjui V. Dovidaičiui prokurorai nėra pateikę įtarimų, tačiau yra jį apklausę.
Teisėjų taryba anksčiau yra konstatavusi, kad V. Dovidaitis informacinėmis technologijomis skirstydamas baudžiamąsias bylas galimai nesilaikė nustatytos tvarkos pagal Teisėjų tarybos patvirtintas taisykles.
Kaip DELFI skelbė, dar 2011 m. lapkričio 17-ąją R. Skirtuno darbo kabinete apsilankęs advokatas Vitoldas Petravičius teisėjo klausė, ar jis turėtų galimybę apeliacine tvarka nagrinėti verslininko Laimono Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą bei priimti kaltinamajam palankų išteisinamąjį nuosprendį.
Šaltinių teigimu, būtent šio pokalbio metu buvo sutarta, kad teisėjas pirmininkaus verslininko byloje. Tiesa, L. Jurgelevičiaus byla tuo metu dar net nebuvo išnagrinėta pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teisme, kuris nuosprendį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo paskelbė tik gruodžio 12-ąją.
Tada teismas verslininkui skyrė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko galioti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jeigu R. Skirtuno vadovaujama teisėjų kolegija L. Jurgelevičių būtų išteisinusi, jam būtų pavykę išvengti 385 tūkst. Lt prievolės valstybei.
R. Skirtunu STT agentai susidomėjo gavę slaptą medžiagą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų, kurie tyrė garsią kontrabandos bylą, kai praėjusiais metais už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrauskinių“ grupuotės narys Marijanas Taraškevičius. Su teisėjo veikla susijęs tyrimas buvo išskirtas į atskirą.
V.Dovidaitis pripažino, kad padarė formalų pažeidimą
Generalinis prokuroras D. Valys yra sakęs, kad 30 tūkst. Lt kyšio paėmimu įtariamas teisėjas R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jam būtų paskirta nagrinėti verslininko L. Jurgelevičiaus baudžiamoji byla apeliacine tvarka.
Bylas Vilniaus apygardos teismo teisėjams skirstantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. Dovidaitis anksčiau DELFI yra sakęs, kad jį nustebino tokie generalinio prokuroro teiginiai, be to, jis kategoriškai neigė, kad R. Skirtunas ar kas nors kitas būtų jo prašęs paskirti L. Jurgelevičiaus bylą.
„Nei jis pas mane, nei kas nors kitas nebuvo atėjęs, nei aš girdėjau, kad yra tokia byla, atvirai sakant, tikrai nežinau“, – sakė skyriaus pirmininkas.
Pasak jo, yra numatytos bylų skirstymo taisyklės, kuriomis privaloma vadovautis skirstant bylas.
„Tą dieną buvo paskirtos buvo 9 bylos kovo 13 d. nagrinėjimui, buvo sudarytos trys kolegijos – iš pradžių buvo sudaryta viena kolegija, bet vienas teisėjas negalėjo nagrinėti dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, todėl buvo pakeista kolegija, – sakė V. Dovidaitis. – Tada teisėja L. Ulbienė buvo paskirta pranešėja, o kolegijos nariais tapo R. Skirtunas ir teisėja Virginija Švedienė”.
Pasak jo, L. Jurgelevičiaus bylą teisėja L. Ulbienė gavo sausio 24 d. – ji iš karto kreipėsi į skyriaus pirmininką ir pranešė, jog yra iš anksto įsigijusi kelialapį atostogoms į JAV. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą išleisti atostogų kovo mėnesį.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teigė, kad L. Ulbienei kovo 13-ąją buvo paskirtos dvi apeliacinės bylos, todėl jas teko perskirstyti – vieną skirti V. Švedienei, o kitą – R. Skirtunui. Kadangi V. Švedienės pirmininkaujama byla turėjo būti nagrinėjama 8.30 val., pagal teismo taisykles, ji negalėjo pirmininkauti L. Jurgelevičiaus byloje, kurioje posėdis buvo numatytas 9 val. Būtent dėl to dabar jau į korupcijos skandalą pakliuvusio verslininko byla buvo paskirta R. Skirtunui.
„Formalus pažeidimas gal ir yra, bet jo nematau – norėjau tinkamai organizuoti mūsų kolegijų darbą, kuo mažiau į kolegijas įtraukiame žmonių, tuo greičiau ir paprasčiau nagrinėjamos bylos“, – yra sakęs V. Dovidaitis.