Kaip pranešė teismas, A. Taroza iš interneto puslapio parsisiuntė pažymą dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį ir ją išsaugojo darbo kompiuteryje. Tekstinio redaktoriaus programa redagavo dokumentą, jo turinį, įkėlė tikrovės neatitinkančius duomenis, patvirtinančius, kad jo pažįstamas asmuo nėra teistas, įkėlė antspaudo ir parašo vaizdą. Padarė šio dokumento penkias kopijas, iš jų keturias atidavė šiam asmeniui, kuris taip pat nuteistas nagrinėjamoje byloje, o vieną laikė savo darbo vietoje, po spausdintuvo dangčiu.
Kasaciniame skunde teisėjo padėjėjas nurodė, kad jo pagamintas objektas yra netikro rašto kopija, be kita ko, neatitinkanti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymų formos reikalavimų, ir dėl tokių trūkumų jis negalėjęs sukelti jokių teisinių padarinių. Jis taip pat pažymėjo, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba požymių. Pasak kasatoriaus, jo pareigos niekaip nesusijusios su pažymų apie teistumą išdavimu, taip pat, atlikdamas šiuos veiksmus, jis veikė ne kaip valstybės tarnautojas, piktnaudžiaujantis savo tarnybine padėtimi, nes atlikdamas pažymos klastojimo veiksmus nesinaudojo valstybės tarnautojo statusu ir jo suteikiamomis teisėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija.
Teisėjų kolegija sutiko su teismų išvadomis, kad duomenys, patvirtinantys teistumo faktą, yra svarbūs ne tik baudžiamajame procese, bet ir kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių institucijų bei asmenų veikloje, pvz., tam tikrais atvejais sprendžiant įdarbinimo, ginklo įsigijimo, pilietybės suteikimo klausimus ir kitais atvejais. Pasak teisėjų kolegijos, šiuo atveju pateikti tokią pažymą buvo būtina užsienio bendrovės, ieškančios darbuotojų, pageidavimu, todėl joje pateikta informacija dėl teistumo sukeltų teisiškai reikšmingus padarinius.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, atkreipė dėmesį į netinkamą veikos kvalifikavimą.
„Vien tai, kad netikrą dokumentą ir jo kopijas darbo metu valstybės tarnautojas – teisėjo padėjėjas – sukūrė ir atspausdino darbo vietoje esančiu kompiuteriu ir spausdinimo įrenginiu, nereiškia, kad jis nusikalstamai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teismų sprendimuose nustatyta, kad A. Taroza dirbo teisėjo padėjėju, kurio pareigos nesusijusios su teistumo pažymų išdavimu; teistumo pažyma, kurios pagrindu buvo sukurtas ir pagamintas netikras dokumentas, buvo atsisiųsta iš viešai prieinamo tinklalapio, t. y. A. Taroza nesinaudojo jokiomis jam kaip valstybės tarnautojui prieinamomis duomenų bazėmis, taip pat ir turima prieiga prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro; netikras dokumentas buvo pagamintas nesinaudojant jokiomis specialiomis, tik valstybės tarnautojams, nagrinėjamu atveju – teisėjo padėjėjui, prieinamomis informacinėmis technologijomis, įrenginiais ar programomis“, – akcentavo teisėjų kolegija.
Todėl byla dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo nutraukta, nes šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kasacinis teismas paliko teismų nustatytą bausmę už dokumentų klastojimą – 31 MGL (apie 1200 Eur) dydžio baudą. Tokia bausmė buvo paskirta pritaikius BK 64 straipsnio 1 dalį, nustatantį bausmės mažinimą trečdaliu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas ir baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.