Žmones su negalia vienijančios Kauno „Arkos” bendruomenės specialistai dirba su neveiksniais ar ribotą veiksnumą turinčiais žmonėmis. Nuolatos lavinant kasdienius tokių žmonių įgūdžius, jie tampa vis labiau pajėgūs pasirūpinti patys savimi bei savo artimaisiais, tvarkytis buityje, dirbti įvairius darbus. Vis dėlto tokių žmonių neveiksnumas dėl jų negebėjimų yra diskriminacinis.
Todėl remiantis lygybės prieš įstatymus principu šie žmonės turi teisę susigrąžinti veiksnumą ar tokią jo dalį, kuri jų gyvenimą galėtų padaryti oresnį. Tačiau kai tai pabandoma padaryti, šiam siekiui dažnai sukliudo „akla” medicininės ekspertizės diagnozė, paremta tokių žmonių medicinine būkle ir vis dar nusistovėjęs neteisingas teismų požiūris į asmens neveiksnumą.
Taip atsitiko ir Editai. Kažkada jos veiksnumas buvo apribotas teismo sprendimu dėl medicininės būklės. Tačiau Kauno „Arkos” bendruomenėje nuolatos lavėjantys Editos įgūdžiai išmokus savarankiškai dirbti, naudotis viešuoju transportu vykstant į darbą ir į namus, tvarkytis buityje, apsipirkti ir pan. sužadino jai norą sugrįžti į orų socialinį gyvenimą atkuriant ir teisinį veiksnumą. Tačiau griežtas medicinos ekspertų verdiktas bei nusistovėjęs nepakankamai gilus teismo požiūris į neįgaliojo žmogau teises, eilinį kartą užkirto Editai kelią sugrįžti į gyvenimo pilnateisiškumą ignoruojant fundamentalų lygybės prieš įstatymą principą.
Tačiau Edita ir jos bičiuliai (kaip bendruomenėje jie vienas kitą vadina) nenuleido rankų. Tuometinis Kauno „Arkos” bendruomenės vadovas, socialinio darbo entuziastas, mokslų daktaras Gedas Malinauskas kreipėsi pagalbos į advokatą Saulių Dambrauską (Viešojo intereso gynimo fondas). Duetas puikiai rezonavo Editos žmogaus teisių problematiką - netrukus teismui buvo pateiktas naujas ieškinys.
Taip pat ir šį kartą net dvi teismo ekspertizės remdamosi tiktai tiesmukais ekspertų klausimų-atsakymų algoritmais prieštaravo Editos veiksnumo atkūrimui. Tačiau sprendžiant Editos bylą į pagalbą atėjo gilėjantis žmogaus teisių turinio suvokimas.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos preambulėje yra įprasminta pati šios Konvencijos esmė pripažįstant poreikį skatinti ir ginti visų neįgaliųjų, įskaitant tuos, kuriems reikia intensyvesnės paramos, žmogaus teises. Konvencijos 12 straipsnyje aiškiai išdėstyta, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse ir kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą.
Taigi „psichikos nesveikumas“ ir kitos diskriminacinio pobūdžio etiketės, numanomi arba faktiški psichinės būklės trūkumai nėra teisėtos priežastys nepripažinti žmogaus teisinio veiksnumo. Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetas, aiškindamas Konvencijos 12 straipsnyje nustatytą lygybės prieš įstatymą teisę, yra nurodęs, jog ši teisė reikalauja panaikinti neįgalumą kaip pagrindą iš asmens atimti jo teisinį veiksnumą ir vietoje to įgalina suteikti neįgaliesiems paramą, jog jie galėtų patys priimti sprendimus.
Teismas byloje išklausė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano profesoriaus Jono Ruškaus, kaip specialių žinių turinčio specialisto, poziciją. Profesorius J. Ruškus yra Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komitete, kuriame Lietuvai, kaip vienai iš nedaugelio valstybių, turėti savo atstovą suteikta didelė garbė. Todėl profesoriaus pateikti paaiškinimai neįgaliųjų teisių realizavimo klausimais teisingai įgyvendinant Konvencijos 12 straipsnio nuostatas praktikoje teismui taip pat tapo reikšmingais.
Po bylos nagrinėjimo advokatas S. Dambrauskas neslėpė savo susižavėjimo visais proceso dalyviais: „Esu ypač maloniai nustebintas bylos proceso vedimo korektiškumu, teisėjos Vaidos Motiejūnienės dėmesiu Editai suprantant jos situaciją, o taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Ilonos Marčiukaitienės geranoriškumu”.
Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendimu panaikino Editai neveiksnumą beveik visose srityse, ir kadangi šio pirmosios instancijos teismo sprendimo niekas apeliacine tvarka nekvestionavo, tai jis įsiteisėjo ir tapo nepaprastai svarbiu praktiniu precedentu įgyvendinant neįgaliųjų asmenų žmogaus teises Lietuvoje.
Savo sprendimu teismas pripažino, kad psichikos neveiksnumas ir kitos diskriminacinio pobūdžio etiketės nėra teisėta priežastis nepripažinti teisinio veiksnumo asmeniui, taip pat nurodė, kad psichikos (ir intelekto) sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises.
Džiaugdamasis Editos pergale profesorius J. Ruškus Kauno „Arkos” facebook paskyroje parašė: „Iš esmės šiuo teiginiu buvo atmestas diskriminacinis negalios pagrindu bei sutrikimais grįstas negalios modelis ir pripažįstamas žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, įtvirtintas JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikuodama įsipareigojo įgyvendinti mūsų valstybė”.
Kauno „Arkos” ir panašių bendruomenių teikiama pagalba sudarant sąlygas neįgaliems asmenims priimti sprendimus sudaro sąlygas panaikinti diskriminacinį neveiksnumo dėl žmogaus neįgalumo institutą. Lietuva privalo užtikrinti žmonių su negalia orumą, lygybę ir laisvę lygiai su visais kitais žmonėmis dalyvauti socialiniuose procesuose be diskriminacijos dėl negalios. Besikeičiantis požiūris turi nulemti ir sisteminius pokyčius žmogaus teisių srityje.
Savo sprendime teismas originaliai ir novatoriškai rekomendavo sudaryti notarinę Editos ir Kauno „Arkos” bendruomenės sutartį dėl tolesnės pagalbos priimant spendimus teikimo. Tokia rekomendacija teismas tam tikra prasme įsiterpė į notariato praktiką faktiškai pasiūlydamas įteisinti notarinę sutarties formą tarp žmogaus su negalia ir paslaugos teikėjo, kuris padeda neįgaliam asmeniui priimti sprendimus. Šiuo teismo sprendimu tam tikra prasme yra legitimizuota pati notarinės sutarties idėja, kaip teisiškai priimtina priemonė siekiant apsaugoti žmogaus su negalia teisių su kitais žmonėmis lygybę.
Pasak profesoriaus J. Ruškaus, „teismo įvardinta notarinė sutartis teikti pagalbą priimant sprendimus sudaro prielaidas atsisakyti Civiliniu kodeksu vis dar reglamentuotos diskriminacinės suaugusiųjų globos formos žmonėms su negalia apribojant ar net atimant jų prigimtines teises dėl jų negalios; taip pat tai sudaro prielaidas pereiti prie žmogaus teisių, neribojančių teisinių santykių.”.
Konvencijos preambolėje nurodyta, kad visos žmogaus teisės turi būti garantuotos visiems žmonėms su negalia, nesvarbu, kokio intensyvumo pagalba reikalinga tam konkrečiam žmogui. Tuo tarpu pagalbos priimant sprendimus teikimas bei teismo pasiūlyta notarinė žmogaus teises apsauganti sutartis gali tapti teisingu nauju keliu siekiant užtikrinti žmonių su negalia lygybės prieš įstatymą ir lygybės su visais žmonėmis įgyvendinimą. Tai sudaro prielaidas išsivaduoti mums iš vis dar diskriminuojančio neveiksnumo teisinio reglamentavimo. Editos teismo sprendimas, skatinantis teisėkūros pokyčius, sudomino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
Editos atvejis patvirtina, kad kiekvieno žmogaus pastanga skatinant pažangą yra prasminga.
Šis pranešimas yra parengtas vadovaujantis Kauno „Arkos” bendruomenės viešu pranešimu, kuriam yra gautas Editos sutikimas raštu ir žodžiu.