Į darbą LNOBT norintis grįžti G. Kėvišas prašo panaikinti ne tik kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sprendimą atleisti iš darbo, bet ir panaikinti anksčiau skirtą drausminę nuobaudą bei priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
Buvęs ilgametis teatro vadovas taip pat prašo priteisti patirtą neturtinę žalą – teismui jis nurodė, kad ją įvertina vienu euru.
G. Kėvišo ieškinį antradienį parengiamajame posėdyje pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė. G. Kėvišas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jam atstovaujanti advokatė Ieva Povilaitienė pažymėjo, kad jis atvyks, jeigu tik reikės. Kitas posėdis suplanuotas rugsėjo pradžioje.
Teisėja G. Kėvišui ir Kultūros ministerijai, kuri byloje atstovauja Lietuvos valstybės interesams, pasiūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau – tai neįmanoma. Kaip pažymėjo G. Kėvišo advokatė, toks kompromisas sunkiai įmanomas, nes ginčas yra susijęs su drausminių nuobaudų skyrimu.
Tuo metu Kultūros ministerijos atstovas Gytis Andrulionis pažymėjo, kad apie tai net negali būti kalbos. „Manome, kad ministerijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti“, – teisme sakė jis.
Jis pabrėžė, kad ministrė sprendimą atleisti G. Kėvišą priėmė „išimtinai remdamasi“ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nutarimu, kuriame konstatuota, jogs pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
VTEK nustatė, kad G. Kėvišas supainiojo viešuosius ir privačius interesus spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir su savo kita darboviete „Vilniaus festivaliai“, be to, jis, kaip LNOBT direktorius, neužtikrino, jog interesus laiku deklaruotų ir jo pavaldiniai.
G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų.