„Tai, kad įvaizdis ne visada sutampa su realia situacija, rodo tyrimai. Praėjusių metų pabaigoje atlikus visuomenės apklausą dėl teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo paaiškėjo, kad žmonių nuomonė apie korupcijos lygį teismuose ir policijoje atitolusi nuo realybės. Pagrindinė nepasitikėjimo teismais priežastis – gyventojų manymas, kad teismai korumpuoti, tačiau realiai su šia problema teigia susidūrę tik keli procentai”, – pažymėjo seminare tyrimo rezultatus pristačiusi sociologė dr. Eglė Vileikienė.
Sociologė pabrėžė, kad norint susidaryti realų vaizdą tiriamuoju klausimu tyrimai turėtų būti pakankamai reprezentatyvūs ir išsamūs.
„Norint sužinoti tikrą veiklos vertinimą, neužtenka užduoti vieną klausimą – pasitiki ar nepasitiki. Tai labai neapibrėžtas vertinimas. Todėl norint iš tiesų nustatyti, kaip žmonės vertina vienos ar kitos institucijos veiklą, reikia klausti nuosekliai, sudarant galimybę išsakyti savo nuomonę“, – teigia E. Vileikienė.
Pritardamas mokslininkei, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pažymėjo, kad visuomenės tyrimai daromi ne tam, kad pamatytume, kokie mes geri.
„Jeigu rezultatai gerėja, tai džiugina, tačiau kur kas svarbiau nustatyti, kur klystame, kur esame nesuprasti, kokius konkrečius veiksmus galime padaryti savo darbe žmonių labui, siekdami užsitarnauti dar didesnį pasitikėjimą ir teigiamą darbo įvertinimą“, – pažymėjo G. Kryževičius.
Psichoterapiautas, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas doc. Eugenijus Laurinaitis seminare dėstė, kad teisingumą žmonės supranta labai skirtingai, todėl tikėtis, kad visi teismų darbą vertins teigiamai, naivu.
„Man rūpi ne teismų įvaizdis. Man rūpi – vaizdas. Tiksliau, žmonės, kurie sistemoje dirba. Per tuos metus, kai dirbu su teisėjų atranka, matau, kad tikrai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, pirmininkų požiūris į atranką, rašomas teisėjų charakteristikas. Dabar jose atsispindi realybė. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, rezultatai tikrai matysis“, – pažymi psichoterapiautas.
„Bet kokios atakos žiniasklaidoje negali daryti įtakos teismams. Jie turi užtikrinti žmonių teisę į teisingą teismą. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimai tikrai nėra aukšti ir netgi neigiami, tačiau šio teismo prioritetas ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai, kurie kalba patys už save“, – pažymėjo buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė.
Pasak jos, kalbėdami apie teismą, žmonės turi prisiminti, kad yra proceso reikalavimai, kuriais teisėjai privalo vadovautis. Būtent šios taisyklės turi būti sutvarkytos taip, kad būtų užtikrintas efektyvus teismų darbas ir teisingumo vykdymas.
Policijos generalinio komisaro patarėjas Povilas Malakauskas, kalbėdamas apie institucijų veiklos kryptis, pažymėjo, kad norint įsivertinti savo darbą ir pasiekimus, reikia turėti strategiją ir aiškius vertinimo rodiklius.
„Išsamūs sociologiniai tyrimai ir yra viena iš priemonių pamatuoti, kaip dirbame. Kuo aukštesni rodikliai, tuo didesni žmonių lūkesčiai“, – teigė jis.
2013 m. pabaigoje apklausus 3 tūkst. Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad visuomenės pasitikėjimas teismais ir policija išaugo, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Socialinės informacijos centrui atlikus visuomenės nuomonės apklausą praėjusiais metais teismais pasitikėjo net 51 proc. gyventojų.
Tyrimą atlikusi sociologė dr. E. Vileikienė teigė, kad situacija Lietuvos teismuose nėra tokia bloga, kokia nuolat akcentuojama žiniasklaidoje.
„Visuomenė teismų darbą vertina gerai – tą pagrindžia ir 57 proc. sutinkančių, kad žmonės turėtų paklusti teisėjų priimtiems sprendimams, net jei sprendimas jiems nėra palankus“, – sakė dr. E. Vileikienė.