Nuo 2008 m. Teisėjų garbės teismas išnagrinėjo 32 drausmės bylas ir 1 teisėjo prašymą dėl teisėjo garbės gynimo. Viena drausmės byla, prezidentei dekretu atsisakius atleisti teisėją Neringą Venckienę iš pareigų, Teisėjų garbės teisme buvo išnagrinėta du kartus.
„Palyginus pastarųjų kelerių metų statistiką, matyti, kad Teisėjų garbės teismas 2006–2009 m. per metus išnagrinėdavo po 2–3 drausmės bylas, o nuo 2010 m. drausmės bylų skaičius gerokai išaugo (apie 11 bylų per metus), – kalbėjo A. Simniškis. – Drastiškas drausmės bylų padidėjimas šokiruoja, todėl norėčiau visus Lietuvos teisėjus ir save patį paraginti būti atidesnius. Taip pat viliuosi, kad rekordinis drausmės bylų skaičius ateity nesikartos“.
Pirmininko teigimu, drausmės bylų skaičiaus padidėjimas yra susijęs su Teismų įstatymo pakeitimais, pagal kuriuos į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK) dėl drausmės bylos iškėlimo gali kreiptis bet kuris asmuo, kuris sužinojo apie teisėjo padarytą drausmės pažeidimą.
Anot A. Simniškio, dauguma drausmės bylų teisėjams iškelta už aplaidumą darbe – už įstatymų pažeidimus nagrinėjant konkrečias bylas. Dalis pažeidimų susiję su didelio teisėjų darbo krūvio nulemtu procesinių terminų nesilaikymu arba kitais pažeidimais, kita dalis – pavieniai atvejai, kai nesilaikyta reikalavimo teismo posėdžius vesti valstybine kalba, nepaisyta proceso įstatymo nustatytos teismo posėdžio vedimo tvarkos.
Teisėjų garbės teismas keturiose drausmės bylose pareiškė pastabas, keturiose – papeikimus, šešiose – griežtus papeikimus, vienoje drausmės byloje prezidentei siūlyta atleisti teisėją iš užimamų pareigų, devyniose drausmės bylose apsiribota drausmės bylos svarstymu, devyniais atvejais nuspręsta nutraukti drausmės bylas.
Devyniolika drausmės bylų buvo iškeltos apylinkių teismų teisėjams, dvylika – apygardų teismų teisėjams, dvi – apygardų administracinių teismų teisėjams, viena – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui, pranešė Nacionalinė teismų administracija.