O dar labiau pareigūnus nustebino gydytojo pasiteisinimai, kad visa tai, kas paimta kratos metu, yra jo itin ilgai trunkančio mokslinio tyrimo dalis.
Neįtikėtina, bet paaiškėjo, kad RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas savo tyrimui panaudojo seksualiai išnaudojamų vaikų nuotraukas – analizavo jų lytinius organus. Ir mergaičių, ir berniukų – ne tik iš Europos, bet ir Azijos bei arabiškų kraštų.
Atvejų, kai Lietuvos gyventojai į savo kompiuterius ir mobiliojo ryšio įrenginius siunčiasi pornografijos įrašus su nepilnamečiais ar net mažamečiais vaikais, kasmet tik daugėja. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika sako, kad pareigūnams įkliuvę asmenys dažniausiai pateikia tokius argumentus, kokie nieko bendro neturi su realybe.
„Yra žmonės, kurie iš tikrųjų nori santykių su vaikais, bet jie to paprastai garsiai nepasakys, todėl vieni teisinasi, kad aš norėjau atlikti tyrimą, kiti tikina, jog norėjau sugauti ir priduoti policijai, o dar kiti sako, kad ketino apie tai parašyti straipsnį – pasaulis didelis, visi žmonės yra skirtingi ir yra visokių variantų“, – pažymėjo jis.
Anot pareigūno, jau pats faktas, kad žmogus domisi „tokiais dalykais“, yra rimtas signalas – būtina nedelsiant juo pasidomėti.
„Savo darbo praktikoje esame susidūrę su įvairiais įtariamaisiais – nuo informacinių technologijų specialistų iki akademinės bendruomenės, netgi kariškių ir, neslėpsiu, yra buvę ir policijos pareigūnų“, – sakė D. Mažeika.
Tikina, kad norėjo padėti sunkias traumas patyrusiems pacientams
Nusikaltimus elektroninėje erdvėje šiuo metu tiria ir apskrities policijos komisariatų pareigūnai – būtent Vilniaus kriminalistams iš JAV buvo perduota informacija, kad, kaip rodo IP adresas, iš vienos Vilniaus rajono sodybos platinti vaikų pornografijos įrašai.
Ši sodyba priklauso gerai žinomai medikų šeimai, tačiau pornografijos įrašus platino visai ne jie, o čia ūkio darbus laikinai jiems padėjęs nudirbti vyras – jis buvo prisijungęs prie šeimininkams priklausančio IP adreso. Gavę teismo sankciją atlikti kratą pareigūnai paėmė ne tik sodyboje dirbusio vyriškio kompiuterį, bet ir šeimininkų. Tyrimo rezultatai buvo gana netikėti – vaikų pornografijos įrašai domino ir žinomą Vilniaus gydytoją, kurio kompiuteryje buvo rasta viena, o mobiliojo ryšio telefone – net 40 nuotraukų su seksualiai išnaudojamais nepilnamečiais asmenimis.
Garbės nedarančių įtarimų sulaukęs gydytojas policijoje neslėpė, kad naršydavo internete ir apžiūrinėdavo nuogus kūnus, tačiau prisiekinėjo, jog nėra iškrypėlis – mažamečiai ir nepilnamečiai jo nė kiek nedomina.
Maža to, gydytojas į policiją atvežė didžiulį pluoštą įvairių savo raštų – 50 puslapių buvo pateikiama informacija apie atliekamą mokslinį tyrimą. Traumatologas taip pat pateikė piešinius, kuriuose buvo nupiešti moterų ir vyrų lytiniai organai. Tai – irgi tyrimo dalis.
Tačiau tai nė kiek nepalengvino mediko situacijos – Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne tik dėl pornografijos, kurioje vaizduojami vaikai, platinimo, bet ir dėl įgijimo bei laikymo.
Būtent dėl nuotraukų įgijimo ir laikymo įtarimų sulaukęs RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas sakė, kad tik po kratos ėmė domėtis, ar galima gauti leidimą internete stebėti pornografijos vaizdus, nes esą įstatymuose yra numatyta, jog tai galima daryti edukaciniais ir mokslinių tyrimų tikslais. Tačiau kas tokį leidimą galėtų išduoti, vyras taip ir nesužinojo.
„Manęs vaikų pornografija niekada nedomino ir nedomins, visa tai dariau mokslinio tyrimo tikslais, – dievagojosi gydytojas. – Mano darbas yra tiesiogiai susijęs su terminių nudegimų traumomis, atlieku autodermoplastiką, odos defektų korekcijas po nudegimų. Darbo praktikoje yra atvejų, kai žmogus patiria nudegimo traumas lytinių organų srityje, todėl tenka atlikti korekcines operacijas.“
Gydytojas sakė, kad maždaug prieš 5 metus pradėjo domėtis nudegimų korekcijomis būtent lytinių organų srityje.
„Gaudavau pacientų nusiskundimų ir prašymų po operacijų – skųsdavosi dėl odos deformacijos, randų, šlapinimosi sutrikimų, jutiminių pojūčių, – teigė jis. – Siekdamas patobulinti operacijos rezultatus, pradėjau rinkti informaciją apie vyrų ir moterų lytinių organų rūšis, kuo jie skiriasi ir pan. Mane domino viskas – įvairūs ginekologų, urologų ir kitų specialistų straipsniai, vadovėliai, taip pat internete rastos nuotraukos. Tikėjau, kad pavyks pagerinti operacijų rezultatus.“
Traumatologas tikino, kad tikrai nemeluoja, apie jo atliekamą tyrimą žinojo ne tik šeimos nariai, bet ir kai kurie bendradarbiai – po kratos jis policijai pateikė savo moksliniam tyrimui surinktą medžiagą. Tiesa, oficialiai niekur nėra užregistruota, kad medikas atliko tokį tyrimą, nors prieš dvejus metus yra išklausęs Biomedicinos tyrimų etikos ir teisės mokymus.
Interviu, kuris šokiruoja
DELFI susisiekė su gana netradicinį mokslinį tyrimą atlikusiu gydytoju. Apie savo darbą ir „eksperimentą“ jis sutiko kalbėti, tačiau prašė tik vieno – neviešinti nei vardo, nei pavardės. „Nesugadinkite mano karjeros“, – prašė darbo vietoje surastas gydytojas.
– Gydytojau, kodėl internete ieškojote vaikų pornografijos? – paklausiau jo.
– Tai dariau tik moksliniais tikslais ir norėjau padėti savo pacientams. Dažniausiai su tokia problema susiduria vyrai ir moterys – buitinio konflikto, gaisro, kai triusikai, atsiprašau, dega ar karštu vandeniu lytinius organus nusipliko. Ir tie randėjimo procesai pas moteris yra labai dideli, makšties lūpos atsiveria į šonus, randas sutrauktas, o lūpos pastoviai išskėstos. Žiūrėjau ir skaidulas, ir kokio tipo moterys yra. Aš dirbu su oda, niekada ginekologiškai moters, net savo žmonos, neapžiūrinėjau kaip išprotėjęs, kas ten darosi. Mūsų to net nemoko, o reikia viską žinoti – aš pats sau atsakymo iki šiol neturiu.
Buvau suradęs, kokios yra odos, kokie jų tipai, kokie, atsiprašau, ir pimpaliuko tipai, kaip jie užlinksta, kai yra randas... Juk būna, oda nudega, o kad vyriško organo akytkūnis nebūtų nekrotizavęsis, dažniausiai oda nukrinta ir sprendimo būdas yra toks, jog vos ne į pilvaplėvę, kirkšnį kiša, su riebalais sodina, tokia metodika... Aš sukūriau tokią metodiką, kaip galima užsodinti, kad liktų normalus dalykas.
Bet dabar bijau lįsti, mane visus metus sustabdė, paėmė mano visus straipsnius, užsakymus, man dingo noras, bjau, kad nepakliūčiau vėl nekaltai.
– O kur Jūs tai būtumėte panaudojęs?
– Būčiau publikavęs medicininį straipsnį apie operacijos technikos tobulinimą siekiant geriausių lyties organų gydymo rezultatų po sužalojimų. Oficialiai būčiau pridėjęs pavyzdžius, buvau gavęs ir kai kurių pacientų leidimus, visą oficialiąją dalį jau buvau susitvarkęs, man tereikėjo teorinės dalies. Juk pasaulyje tokias problemas sprendžia paprastai – jeigu žmogus per gaisrą smarkiai nukenčia ar būna sužalotas, moteriai dažniausiai šalina makštį, gimdą, o vyrams šlapimo pūslėje išveda kateterius ir palieka žmogučius, o jie visą gyvenimą vaikšto nei šiokie, nei tokie.
Aš buvau įsitikinęs, kad man užteks maždaug trisdešimties atvejų, jau turėjau apie penkiolikos žmonių apibūdinimus, bet, kaip sakiau, trūko teorinės dalies. Aš toje srityje nedirbau, bet pasikonsultuodavau su ginekologais, urologais, kur ir kokios yra problemos, paskui padarydavome ir gavosi neblogi rezultatai.
Tikrai buvo įdomi tema, bet aš jokiu būdu negalvojau apie blogus dalykus. Tačiau kaip išėjo, taip išėjo – dabar kiekvieną dieną vis pasižiūriu į savo rankinėje esančius popierius, bet net nekyla ranka pradėti. Bijau.
– Ko bijote?
– Kad vėl neprisikabintų, juk toks Baudžiamojo kodekso straipsnis man buvo pritaikytas. Už tai, kad atsisiunčiau vaikų pornografiją, teismas man skyrė 753 eurų baudą. Jeigu įkliūčiau antrą kartą neturėdamas leidimo, manau, turėčiau didesnių problemų – sakytų, tu juk žinojai, kad negalima, bet specialiai lindai. Turbūt tada gaučiau jau kokią 5 tūkst. eurų baudą. Ar dar būtų blogiau.
Man policijoje sakė, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip, sutinku, tačiau man niekas negali paaiškinti, ką reikia daryti, kad tuos dalykus galėčiau pasižiūrėti legaliai. Aš savo darbe esu įpratęs viską išsinagrinėti pats – tiksliai, aiškiai, kas, kur ir kaip yra, kodėl taip yra. Aišku, dabar jau praktiškai viską žinau, bet nėra teorinės dalies, o ją reikia pagrįsti mediciniuose straipsniuose.
– Užsiminėte, kad Jūsų kolegos žinojo, kad atliekate tokį mokslinį tyrimą.
– Taip, jį kartu su kolegomis darėme, jie manęs irgi prašydavo pakonsultuoti, jiems taip pat buvo įdomu. Bet kai toks dalykas man nutiko, aišku, nepuoliau bėgti per visą ligoninę ir visiems pasakoti, tačiau savo bendradarbiams pasakiau. Ir daugelis net susiėmė už galvų – Jėzus Marija, ir puolė žiūrėti savo kompiuterių, ar taip pat ko nors neturi. Kiek žinau, kai keturiems kolegoms papasakojau, tai trys iš karto pasikeitė kompiuterius – senus tiesiog išmetė.
– Bet, gydytojau, sakote, kad sudėtingas operacijas atliekate vyrams ir moterims, tačiau Jūsų kompiuteryje ir telefone pareigūnai rado vaizdus su vaikų pornografija.
– Aš tikrai vaikų neieškojau – internete domėjausi pornografinio turinio vaizdo medžiaga ir man rūpėjo moters ir vyro lytiniai organai. „Google“ įvesdavau paprasčiausias užklausas – „porno, sex, porno azian, porno japan“. Nieko daugiau – man reikėjo nustatyti lytinių organų rūšis.
Man policijoje pareiškė, kad nuotraukose yra nepilnamečiai, bet kaip jie galėjo nustatyti? Man sako, kad viena mergina yra apsirengusi moksleivės uniforma, tai akivaizdu, jog yra nepilnametė. O tai jeigu aš apsirengsiu zuikučiu, ar aš būsiu zuikutis? Aišku, kad ne, bet dabar sėdžiu kaip idiotas, o juk trejus metus dirbau tokioje srityje.
Kokiu būdu aš galėjau suprasti, kad ten nepilnamečiai asmenys? Policijoje man įrodinėjo, kad galėjau – pagal kažkokius antrinius lytinius požymius. Kokius, taip ir nesužinojau, bet kokie jie gali būti, jeigu šiais laikais 15-16 metų merginos atrodo kaip suaugusios. Pagaliau, kodėl internete nėra jokių įspėjimo ženklų, kad pornografijos puslapiai yra pavojingi sveikatai ar kad juose gali būti vaikų pornografija? Juk į tokią situaciją gali pakliūti bet kuris žmogus – patikrinkite 80 proc. gyventojų kompiuterius, pamatysite.
Patikėkite, specialiai neieškojau nepilnamečių, bet, pasirodo, jeigu atsidarysi kokią nuotrauką ir ten pamatysi, tai jau būsi nusikaltėlis. Taip, buvo keletas nuotraukų, kur atsidaręs pamatydavau, kad yra pavaizduoti vaizdai, bet jas iš karto uždarydavau.
Aš juk nieko nesuprantu technikoje – bandai internete ką nors atsidaryti ir iš karto puola visokie virusai, net nežinau, kaip juos surasti ir sunaikinti. Pasirodo, internete ką nors paspaudęs gali visokio briedo prisisiųsti.
Policija daugiausiai nuotraukų rado telefone, nes jis yra labiausiai neapsaugotas. Aš net nežinojau, kur tos nuotraukos yra, o pareigūnas, paėmęs telefoną, kažką paspaudė ir iš karto parodė – štai, žiūrėkite.
– Kaip į tokią situaciją reagavo Jūsų šeima?
– Labai baisiai, patikėkite, su žmona net pykomės. Aišku, jie žinojo, kad tai darau, iš pradžių tik juokėsi, sakė, ką tu neturi kitų temų, kad tokiais dalykais užsiimi. Bet man buvo labai įdomu.
Gerai, kad teismas gautą baudą leido sumokėti per pusę metų, tačiau konfiskavo kompiuterį, telefoną. Dabar dar negaliu nusipirkti naujo – kaupiu pinigus. Dėl to net nieko negaliu rašyti – nei žmona, nei vaikai neduoda savo kompiuterių.
Man dėl to yra labai liūdna. Aš net policininkų klausiau, o kokią teisę turite jūs, jeigu tuos įrašus žiūrite. Jie sakė, kad leidimas nereikalingas, nes tai – jų darbas. O jeigu ir mano darbas?
Aš tų nuotraukų, kurias mačiau internete, net būčiau negalėjęs panaudoti tyrime, nes yra taikomos autorinės teisės, todėl specialiai kreipiausi į dailininkus ir pats piešiau. Nusipiešdavau tai, kas man buvo įdomu, kokie niuansai, bandžiau ir Azijos, ir arabiškų kraštų pasižiūrėti, gal kuo nors skiriasi. Viską žiūrėjau ir lyginau – plaukuotos, neplaukuotos... Man tai buvo labai įdomu.
– O dabar?
– Ir dabar įdomu, bet negaliu nieko daryti. Mane nubaudė, sutikau su bauda ir viskas, nors galėjau nesutikti, tačiau policininkai mane įtikinėjo, kad geriau sutikčiau, nes bauda bus mažesnė, sakė, viskas tyliai praeis, nereikės visų liudytojų kviesti į teismą. Aišku, skaudu buvo – juk nieko nepadariau, tai ką, aš net nuotraukos negaliu pasižiūrėti?
Bet kas iš to – nutariau, kad jeigu Lietuvai nereikia, aš ir nieko nedarysiu. Velniop, tegul daro tie, kas nori, aišku, kai žmogui bus nudegimai, aš padėsiu, bet prie to daugiau nelįsiu. Supratau, kad prieš šią sistemą kovoti yra beviltiška, aš net apsiginti negaliu – sukandau dantis, sakiau, geriau sumokėsiu tą baudą ir nusileisiu. Nors kai visa tai man nutiko, aš net norėjau išvažiuoti iš Lietuvos, pamaniau, eikite jūs visi sau švilpti.
Nevertino, ar atliko mokslinį tyrimą
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Greičius, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą gydytojo byloje, DELFI sakė, kad teisine prasme mediko pasiaiškinimai dėl atliekamo mokslinio tyrimo neturėjo reikšmės. Ar tikrai gydytojas atlikinėjo turimą, prokuroras nenorėjo vertinti, apie tai nepasisakė ir jo bylą išnagrinėjęs teismas. Tiesa, jis užsiminė, kad vienintelė lengvinanti aplinkybė mediko byloje yra ta, jog šis pripažino jam pateiktus kaltinimus.
Kodėl Lietuvoje daugėja atvejų, kai suaugusieji ieško įrašų su vaikų pornografija, ją platina iškrypėliams visame pasaulyje, kaip tokius asmenis galima atpažinti, kokie pavojai tyko nepilnamečių internete ir kokį košmarą patyrė nuo tokių nusikaltėlių nukentėję Lietuvos vaikai? Apie tai – kitame DELFI straipsnyje jau greitai.