„Šita istorija parodė, kad iš tiesų tai yra akivaizdi problema, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Kryževičius. – Teisėjai šioje situacijoje tikrai nepaiso vieno iš reikšmingiausių etikos kodekso reikalavimų – nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nesi teisėjas ir, žinoma, nesiekti jokių asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo. Tokie reiškiniai teismų sistemoje egzistuoja ir tai yra vienas iš šios istorijos pamokančiųjų aspektų, kad mums, teisėjams ir Teisėjų tarybai reikėtų sureaguoti į šią istoriją, į šiuos reiškinius, patikinant visą mūsų teisėjų bendruomenę, jog negali būti toleruojami tokie dalykai“.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, kiekvienas teisėjas „turi apgalvoti, kaip vis dėlto reikėtų elgtis ateityje, jeigu kas nors iš kolegų bandytų užmegzti tokius santykius ir bandytų kaip nors daryti įtaką priimamiems teismų sprendimams“.
„Mūsų pareiga pasiųsti įtikinamą žinią, kad tokių reiškinių toleravimas reiškia veikimą prieš sistemą ir mes negalime kalbėti apie pozityvius sistemos vertinimus, kai išryškėja tokie faktai, – sakė G. Kryževičius. – O kad jie išryškėjo, manyčiau, yra labai gerai, nes tai parodo ir mūsų kitų specialiųjų tarnybų veiksmingumą“.
Teisėjų tarybos pirmininkas tikino, kad informaciją apie Kauno teisėjų neformalius kabinetinius santykius gavo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Ši informacija buvo pateikta ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, su kurios komanda buvo svarstoma, kaip teismų savivalda turėtų elgtis.
Vis dėlto, G. Kryževičius mano, kad šalies vadovė „turėjo galimybę spręsti kitu būdu kai kurių iš pateikusių prašymus atleisti savo noru iš teisėjų pareigų teisėjų likimus“.
Ar pritarti prezidentės sprendimui atleisti keturis teisėjus – Rimantą Bučmą, Valdonę Račiūnienę, Gerutį Varanavičių ir Kęstutį Gudyną – iš pareigų savo noru, o teisėją Almantą Lisauską pažeminus teisėjo vardą, Teisėjų taryba žada svarstyti penktadienio posėdyje.
„Kai žmonės išeina tokioje situacijoje, manau, tikslas yra maksimaliai pasiektas – teismų sistemoje nelieka žmonių, kurie kitaip suvokia etikos reikalavimus – svarbu, kad žmonės, kurie elgiasi neteisėtai, neturėtų dirbti tarp mūsų, šis tikslas yra prioritetinis“, – sakė jis.
G. Kryževičius taip pat pabrėžė, kad atsakomybė dėl to, kas nutiko Kauno teismuose, tenka visai teismų savivaldai.
„Jeigu tokie neigiami reiškiniai yra, reikia stengtis juos pašalinti teisinėmis priemonėmis – tai nėra jokio teismo pirmininko kokia nors administracinė pareiga ar galimybė sukontroliuoti tokius reiškinius“, – sakė jis.
Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismui vadovaujantis Mindaugas Šimonis sakė, kad keturių teisėjų pasitraukimas nesukliudys teismo darbo – teisėjai „supranta situacijos rimtumą ir yra pasiruošę prisiimti papildomą darbo krūvį“, juoba kad teisėjų korpusą artimiausiu metu turėtų papildyti nauji teisėjai.
„Aš kaip teismo pirmininkas administracinėmis priemonėmis, vidaus administravimo instrumentais ėmiausi kiek buvo įmanoma, kad teisėjų etikos kodeksas būtų pradėtas kuo tiksliau įgyvendinti, apgailestauju, kad kai kurie kolegos suklupo“, – sakė M. Šimonis.
Žurnalistų paklaustas, ar nejaučia asmeninės atsakomybės ir padarė viską, kad tokių įvykių nebūtų teisme: „Taip, man atrodo, kad aš viską padariau“.
Jis taip pat patikino, kad operatyvinį tyrimą atlikę STT pareigūnai dar jo metu jį asmeniškai informavo apie vykdomą tyrimą.
„Nė vienam teisėjui nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jeigu būtų nustatyta kažkokių pagrindų jį pradėti, jis ir būtų buvęs pradėtas, – sakė L. Garnelienė. – Mes dabar turime rezultatą, kai ikiteisminio tyrimo negalima pradėti, pakankamų duomenų pradėti jam nėra, tačiau galima pradėti drausmės atsakomybės procedūras. Tą būtent ir padarė STT, pateikdama mums informaciją apie jų atlikto tyrimo rezultatus“.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas, paklaustas, kaip vertina, kad į skandalą pakliuvo ir laikinai Kauno apygardos administraciniam teismui vadovaujantis Kęstutis Gudynas, kuris yra ir Teisėjų garbės teismo narys, sakė: „K. Gudynas buvo pasiūlytas į šias pareigas administracinių teismų, jis dar didesnę atsakomybę prisiėmė, žinodamas, kad yra Garbės teismo narys. Jis mano, kad jam aukštesni standartai taikomi“.
„Toje medžiagoje, kuri yra pateikta Teisėjų tarybai, kad K. Gudynas būtų atlikęs kažkokius veiksmus veiksmus, ar kažką daręs, – ten yra trečiųjų asmenų pokalbiai apie jį, mes negalime nei atlikti kažkokio įvertinimo – padarė jis kažką, ar nepadarė“, – pabrėžė L. Garnelienė.