Nors Civilinio proceso kodekse buvo nustatyta, kad grupės ieškinys gali būti pareiškiamas viešajam interesui ginti, tačiau tik nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo kodekso papildymai, reglamentuojantys Lietuvos teisėje visiškai naują institutą – grupės ieškinį.
Pasak advokato Valentino Mikelėno, kuris prisidėjo kuriant grupės ieškinio institutą Lietuvoje, kodekso nuostatomis buvo siekiama sudaryti realias teisines galimybes didelei asmenų grupei, kurios teisės buvo pažeistos, efektyviau ginti savo interesus, pateikiant vieną bendrą ieškinį. Pasaulyje grupės ieškiniai yra ypač populiarūs vartotojų teisių apsaugos, konkurencijos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti civilinių bylų procesą, ypač jei grupės ieškinio dalyvių yra daug.
Tačiau grupės ieškinio instituto taikymo praktika teismuose dar tik formuojasi ir tokių bylų dar nebuvo. Kaip nurodo advokatė Danguolė Bublienė, kuri taip pat dalyvavo šio instituto kūrimo procese, „įvedant šį institutą buvo taip pat buvo baiminamasi ir keliami klausimai, ar Lietuvos teisinėje sistemoje jis bus tinkamai taikomas ir ar nesudarys sąlygas piktnaudžiauti šiuo institutu“. Pirmojo grupės ieškinio praktika parodė, kad teismai linkę atidžiai ir nuosekliai vertinti visus grupės ieškinio kriterijus ir aplinkybes, susijusias su tokio ieškinio realizavimu.
Liepos mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį pirmojoje byloje, kurią buvo siekta nagrinėti pagal naujai įsigaliojusias grupės ieškinio taisykles. Grupė asmenų, sutelkta Ukmergės rajono savivaldybės, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prieš UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“, siekdami prisiteisti beveik 4 mln. EUR ir prašydami nagrinėti bylą pagal grupės ieškinio bylos taisykles.
Vilniaus apygardos teismas atsisakė nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio taisykles ir apskritai atsisakė priimti ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas su šia nutartimi sutiko.
Teismai kaip svarbią aplinkybę grupės ieškiniui nagrinėti teisme pagrįstai laikė susitaikymo reikalavimą, kitaip tariant, teismų nuomone, turi būti išsemtos šalių susitaikymo galimybės grupės ieškinio bylose, dar iki jas iškeliant.
Teismų nuomone, tik formalaus, lakoniško ir abstraktaus turinio raštas ar pranešimas iki bylos iškėlimo negali būti pripažintas tinkamomis pastangomis siekiant taikaus kilusio ginčo sprendimo. Teismų nuomone, ieškinys turėjo ir kitų labai rimtų trūkumų: grupės narių reikalavimai nebuvo tapatūs, bylą vedė netinkamai įgaliotas asmuo.
Taigi galima teigti, kad grupės ieškinio praktikai susiformuoti dar reikia laiko ir platesnio teisinio supratimo, kokios civilinės bylos galėtų būti inicijuojamos grupės ieškinio pagalba.