„Jis nė karto nepažeidė kardomosios priemonės, nėra būtinybės varžyti jo teisių“, – per posėdį sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
Panaikinti kardomąją priemonę balandžio 3 dieną teismo paprašė kaltinamasis.
Jis kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį turėjo registruotis policijoje.
Jo advokatas Aleksandras Doroševas yra sakęs, kad kardomoji priemonė buvo skirta dar 2018 metų birželį.
Advokatas teigė, kad jo klientas niekada nepažeidė šios kardomosios priemonės, dalyvaudavo teismo posėdžiuose, jis suinteresuotas, kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Pasak advokato, jis taip pat laikėsi draudimo bendrauti su kitais kaltinamaisiais – Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi ir Vytautu Gapšiu.
„Nėra pagrindo manyti, kad trukdys ateityje, prižiūri dukras, veža jas į mokyklas ir būrelius, skirta kardomoji priemonė apsunkina pareigų vykdymą, vysto verslą Portugalijoje, ten sudarinėja rangos sutartis, kiekvieną mėnesį pasirašo priėmimo aktus, Latvijoje vykdys rinkos tyrimo projektą“, – anksčiau sakė advokatas, tikindamas, kad kardomoji priemonė trukdo darbui.
Prokuroras Justas Laucius yra teigęs, kad kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę.
Bylos duomenimis, byloje kaltinamas eksparlamentaras Š. Gustainis už iš koncerno „MG Baltic“ buvusio vicperezidento Raimondo Kurlianskio gautą kyšį registravo įstatymo pataisą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą bei balsavo už šį projektą.
Įtariamo kyšio suma siekė 8,7 tūkst. eurų.