Kartais išgirstame apie atvejus, kai medikai už medicinines klaidas atsako ne tik prieš pacientus, bet ir prieš valstybę, nes yra teisiami už neatsargų gyvybės atėmimą, įvykusį būtent vykdant mediko pareigas. Tokie baudžiamieji procesai sukelia daug diskusijų.
Ar valstybė, skirdama kriminalines sankcijas medikams, atranda daugiau nei praranda? Apie tai savo įžvalgomis pasidalijo Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius.
– Pastarąjį dešimtmetį spaudoje pasirodo pranešimų apie baudžiamajame procese teisiamus medikus už iš esmės medicinines klaidas. Kaip Jūs, visų pirma kaip žmogus, pilietis ir, be abejo, kaip medikas, vertinate situacijas, kai teisėsaugos institucijos, siekiančios taikyti griežčiausios atsakomybės formą, įsikiša į medikų ir pacientų (jų artimųjų) santykius įvykus medicinos klaidai?
– Įstatymų laikymasis yra svarbi visuomenės funkcionavimo sąlyga, tačiau labai svarbu ir tai, kad įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į sveikatos apsaugos sistemos procesų specifiką. Gydytojas, priimdamas vieną ar kitą sprendimą operacijos metu ar skirdamas diagnostinę ar gydomąją procedūrą, medikamentinį gydymą, siekia išgelbėti pacientą. Net ir tinkamai atlikus visus veiksmus rezultatas toli gražu ne visada yra tas, kurio tikimės, todėl medikams taikomą baudžiamąją atsakomybę už medicinines klaidas vienareikšmiškai vertinu neigiamai. Medikus telkiančios organizacijos jau anksčiau yra atkreipusios dėmesį į tai, kad su didžiuliu nerimu stebi teisėsaugos institucijų siekį taikyti baudžiamosios teisės priemones medicininės nesėkmės atveju, kai pamirštamas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio taikymo principas.
Lietuvos medikų sąjūdis ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą. Net ir patys kvalifikuočiausi sveikatos priežiūros specialistai, savo srities profesionalai, turintys ilgametę pacientų gydymo patirtį ir tarptautinę praktiką, nėra ir negali būti visiškai tikri, kad dėl paskirto atitinkamo gydymo pacientui nekils komplikacijų. Be to, komplikacija ir netyčinė gydytojo klaida yra skirtingi reiškiniai, turintys daug bendrų požymių.
– Dėl medikų teismų gali susidaryti situacija, kai gydytojai atsisakys atlikti tam tikras rizikingas medicinines procedūras baimindamiesi nesėkmės, dėl kurios gali atsidurti teisiamųjų suole. Aš tikrai labai nerimauju dėl to, kokia žinia visuomenei ir medikams tokiais teismo sprendimais yra siunčiama. Pasekmės tokios, kad mes, gydytojai, bijome ir nebesiimame ko nors daryti, tas klaidas slepiame ir jų nebeanalizuojame. Tai skatins ateityje klaidų nepripažinti, nesakyti, perduoti darbą kitam, atsikratyti atsakomybės, apkaltinti ką kitą. Tai liūdna, ir tokia situacija paskatina gynybinę mediciną.
– Už tarnybinių pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą medikams baudžiamuosiuose procesuose paprastai skiriama bausmė – teisės dirbti mediko darbą, susijusį su žmonių gydymu, atėmimas vieniems ar dvejiems metams. Kokią įtaką mediko profesijai ir pacientams turi tokia bausmė?
Lietuvos medikų sąjūdis siekia atkreipti teisėsaugos dėmesį, kad medikams tokia bausmė kaip laisvės apribojimas ar draudimas verstis gydytojo praktika dėl padarytos klaidos Vakarų šalyse netaikoma ir laikoma neadekvačia.
– Kaip ir kiekviename darbe, taip ir medikų, akivaizdu, klaidos neišvengiamos. Vis dėlto kyla klausimas, kur prasideda ir baigiasi medikų, bene kiekvieną dieną susiduriančių su rizika, atsakomybės ribos? Ir kokia ta atsakomybė turėtų būti taikoma?
– Vakarietiškoje kultūroje medikų klaidų klausimas sprendžiamas visiškai kitaip, visų pirma, siekiant suderinti medikų, kurie tokias klaidas padaro netyčia, ir pacientų, neabejotinai turinčių teisę reikalauti žalos atlyginimo, interesus. Kitaip tariant, Vakarų Europoje laikomasi mediko klaidos kultūros. Pirmieji žingsniai diegiant tokią kultūrą Lietuvoje jau žengti – nuo šių metų įsigaliojo žalos atlyginimo pacientams be kaltės modelis. Ir nors ne visi poįstatyminiai šio modelio aktai jau yra parengti, medikai tikisi, kad tai pagerins situaciją ir kliūtys bus pašalintos, susiformuos teismų praktika dėl tokios naujos medikų klaidos kultūros.
– Kokiose situacijose ginčai su pacientais, peraugantys ir į valstybės institucijų įsikišimą, kyla greičiau ir numalšinami sunkiau? Kartais teigiama, kad medikų nebendravimas ir informacijos stoka stumia pacientus bylinėjimosi ir teisybės paieškų teismuose link. Kokia Jūsų nuomonė?
– Pripažįstu, kad dėl komunikacijos kyla problemų. Didžiąja dalimi ši komunikacijos problema yra sisteminė. Vakarietiškoje kultūroje su nukentėjusia puse pirmame etape bendrauja gydymo įstaigos psichologas, teisininkas ir už komunikaciją atsakingas asmuo. Lietuvoje gydytojas dažniausiai lieka vienas. Nors jis išgyvena dėl patirtos nesėkmės, jo emocijos yra pažeistos, konfliktą dažnai tenka spręsti vienam pačiam. Tai gali būti svarbi pacientų skundų, ieškinių priežastis mūsų visuomenėje.
– Viena vertus, Lietuvos medikų sąjūdžio ir kitų organizacijų tikslas yra ginti ir atstovauti medikams konfliktinėse situacijose, tačiau daug svarbesnis uždavinys – diegti Europos demokratinėse visuomenėse priimtas teisių ir atsakomybių sąvokas bei principus. Mes siūlome išanalizuoti Vakarų valstybių patirtį šioje srityje ir spręsti nusikalstamų veikų dekriminalizavimo, įvykus medicininei klaidai, būtinybės klausimą bei atsisakyti Baudžiamojo kodekso 230 str. 3 dalies taikymo medicinos darbuotojams.
Mes visi turime jausti atsakomybę ir nepriešinti medikų bendruomenės su likusia visuomenės dalimi, neskatinti ir taip mūsų šalyje iš sovietinių laikų likusios kaltinimo kultūros bei pacientų nepasitikėjimo gydytojo darbu, atskirti skundus, kylančius dėl artimųjų gedėjimo ar noro pasipelnyti iš žmogaus mirties, tariamai siekiant teisingumo, nuo tikrų klaidų, kurių pasikartojimo visi turime ryžtingai vengti. Pagaliau norime, kad medikai liktų Lietuvoje, kad iš klaidų būtų mokomasi, o ne jos slepiamos. Taip pat norime, kad mūsų pacientai gautų aukščiausios kokybės paslaugas.
Siekiame, kad būtų nustatytos aiškios medicininės klaidos ir tyčinio nusikaltimo ribos ir atsakomybė. Teisininkų bendruomenę šiame procese laikome partneriu, kuris gali mums padėti šias sąvokas aiškiau reglamentuoti, o pasiektus susitarimus įdiegti į kasdienį gyvenimą.
Komentarai
Dr. Raimundas Jurka, advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius
Kalbant apie medikų atžvilgiu inicijuojamus baudžiamuosius persekiojimus, baudžiamąją atsakomybę už klaidas, pasitaikančias tiesiogiai teikiant medicinines, gydymo paslaugas, svarbu identifikuoti, ko gi reikia, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip griežčiausia ir kraštutinė teisinė priemonė. Mano supratimu, tam būtina neabejotinai nustatyti du kriterijus – tai gydytojo ar kito mediko veiksmų (arba neveikimo) pavojingumas ir, antra, paties mediko kaip asmens pavojingumas. Šie du elementai turi būti betarpiškai susiję kalbant apie baudžiamosios atsakomybės realumą.
Joks teisės aktas negali sureglamentuoti individualios paciento gydymo taktikos parinkimo, nes tai priklauso nuo mediko profesionalumo, patirties, išminties, galiausiai duomenų, kuriais jis disponuoja priimdamas sprendimus, visumos ir jų vertinimo. Todėl galima teigti, kad paciento ir jį gydančio mediko santykis gydymo taktikos požiūriu neretai supanašėja su „gyvenimiška loterija“, nes niekas ir niekada nežinos, kaip konkretaus asmens organizmas sureaguos į parinktą gydymą ir pan. Kai viskas padaroma teisėtai, gydymas parenkamas pagal tuos duomenis, kuriais medikas disponuoja, tačiau dėl paciento organizmo savybių pasirodo, kad parinktas gydymas yra netinkamas, tokiu atveju ir pats baudžiamasis procesas, ir baudžiamosios sankcijos negali būti laikomos proporcingomis.
Sunku pasverti, kada yra tikrai klaida, o kada – didelis neatsargumas ir kaip tą atskirti nuo civilinės ar drausminės atsakomybės. Šio klausimo išspręsti paprastai nepadeda ir tokio pobūdžio bylose atliekami ekspertiniai tyrimai, kuriais neretai neatsakoma į pagrindinį klausimą – ar mirtį betarpiškai lėmė nepakankamas rūpestingumas, ar vis dėlto paciento organizmo reakcija, kurios nebuvo įmanoma numatyti.
Ramūnas Šileika, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras
Baudžiamojoje teisėje medikui netaikomos jokios specialios išimtys. Medikas – toks pat visuomenės narys, kaip ir kiti žmonės. Baudžiamojo kodekso normose, kuriomis įprastai remiamasi taikant atsakomybę už galimai kaltus medikų veiksmus – BK 132 str. (neatsargus gyvybės atėmimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), nėra jokių išimčių medikams.
Reikia suprasti, kad joks teisėsaugos pareigūnas neturi išankstinio tikslo būtinai nubausti mediką, patraukti jį atsakomybėn. Taip pat tikrai ne kiekvieno tokio pareiškimo tyrimas, siekiant medikui taikyti tam tikras sankcijas, perduodamas teismui. Norint patikrinti gauto pareiškimo pagrįstumą ir priimti tam tikrą procesinį sprendimą, reikia atlikti tyrimą.
Noriu pabrėžti, kad tikrai ne kiekvienas gautas pareiškimas išsirutulioja į teisminį baudžiamosios bylos procesą. Pažymėsiu, kad nežinau nė vieno atvejo, kai dėl atliekant tinkamas gydymo procedūras įvykusios komplikacijos medikas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtina skirti gydymo klaidą nuo atvirai nerūpestingo elgesio. Tik gavęs konkrečius duomenis apie galimą mediko kaltę ir apibendrinęs kitus atlikto tyrimo duomenis, prokuroras priima sprendimą tokią bylą perduoti teismui.
Mindaugas Povilanskas, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas
Pastaruoju metu visuomenėje kyla aštrių diskusijų ir abejonių, ar pagrįstai medikams taikoma baudžiamoji atsakomybė už netinkamai suteiktas gydymo paslaugas, padarytas klaidas, kurios sukėlė skaudžių, dažnai negrįžtamų pasekmių. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad medikai, siekdami išvengti rizikos būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gali atsisakyti atlikti sudėtingas chirurgines operacijas ar imtis kitų itin sudėtingų gydymo procesų.
Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas paciento teisių gauti žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas gydymo paslaugas nesieja vien su baudžiamosios atsakomybės taikymu medikams.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai garantuoja pacientams teisę reikalauti žalos atlyginimo už netinkamai suteiktas gydymo paslaugas neteismine tvarka, taip pat savo galimai pažeistas teises pacientai gali ginti Civilinio proceso kodekso ir/ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamoji atsakomybė medikams, kaip, beje, ir kitiems visuomenės nariams, gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.
Apibendrinant galima pasakyti, kad baudžiamoji atsakomybė medikams nėra taikoma už visas jų profesines klaidas, tačiau reikia žinoti, jog aiškiai aplaidus medikų veikimas ar neveikimas gali būti vertinamas ir baudžiamosios justicijos kontekste. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir nebaudžiamumui plisti. Be to, suteiktų medikams privilegijuotą padėtį kitų profesijų atžvilgiu.