JAV teisėsauga šią informaciją perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams – patikrinę duomenis jie nustatė, kad kartą jau teistas vilnietis verslininkas Rolandas R. išties domisi pornografiniais vaizdais, kuriuose nufotografuoti seksualiai išnaudojami vaikai. Dažniausiai tai – nusikaltėlių pagrobtos mažametės mergaitės.
Tokia lietuvio „aistra“ užtraukė jam baudžiamąją bylą – Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino policijos ir prokuratūros surinktus duomenis, kad Rolandas R. į savo mobiliojo ryšio telefoną siuntėsi nuotraukas su seksualiai išnaudojamomis mažametėmis mergaitėmis, be to, šias nuotraukas automatiškai išsaugodavo „Google“ atsarginės kopijos „debesyse“.
„Rolandas R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – jis disponavo (įgijo ir laikė) pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai“, – paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Darius Pranka.
Jis nutarė, kad verslininkas į valstybės biudžetą per vienerius metus privalės sumokėti 68 MGL (3 400 Eur) baudą. Tiesa, ji galėjo būti gerokai didesnė, bet baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Rolandas R. kaltę pripažino, o byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Rolandas R. pornografinio pobūdžio vaizdus, kuriuose buvo išnaudojami vaikai, į savo mobiliojo ryšio telefoną namuose ir viešose vietose siuntėsi nuo praėjusių metų birželio ir juos saugojo iki rugsėjo 4 d., kai policijos pareigūnai jo namuose atliko kratą ir paėmė įrangą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyras buvo atsisiuntęs ir išsaugojęs devynias nuotraukas su seksualiai išnaudojamais vaikais. Tiesa, vyro telefone buvo rasta ir daugiau mergaičių nuotraukų, tačiau jos nepripažintos pornografinio pobūdžio.
Apie kiekvieną Rolando R. atsisiųstą nuotrauką JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras teisėsaugai pranešė atskirai – centre esanti kompiuterinė sistema automatiškai identifikuoja vaizdus su seksualiai išnaudojamais vaikais. Šio centro darbuotojų iniciatyva per ne vienerius metus visame pasaulyje buvo nustatyti tūkstančiai asmenų, besidomintys seksualinę prievartą patiriančiais vaikais. Dešimtys tokių asmenų buvo nustatyti ir Lietuvoje, daugelis jų anksčiau taip pat buvo nuteisti.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Rolandas R. pripažino jam pateiktus įtarimus dėl neteisėto disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Per apklausą vyras sakė, kad pornografinio pobūdžio nuotraukas ir įrašus pradėjo žiūrėti prieš metus, o puslapius, kuriuose galima rasti tokio turinio vaizdų, jis surasdavo per paieškos sistemas internete.
„Ieškojau bendrai pornografijos puslapių, specialiai vaikų pornografija nesidomėjau, bet ėjau iš vieno puslapio į kitą ir kažkaip priėjau prie vaikų pornografijos, – tyrėjams sakė Rolandas R. – Žiūrėjau tik nuotraukas – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų.“
Vyras prisipažino, kad nuotraukas taip pat atsisiųsdavo į mobiliojo ryšio telefoną, o kadangi telefone buvo nustatyta atsarginio kopijavimo funkcija, todėl jos automatiškai išsisaugodavo ir elektroninių paštų paskyrose.
Rolandas R. taip pat neslėpė, kad namuose yra sukaupęs pakankamai daug pornografinio pobūdžio įrašų – juos laikydavo kompaktinėse plokštelėse. Tačiau apie tai jis esą niekam nepasakodavo ir šių įrašų niekam nerodydavo.
„Labai gailiuosi dėl tokio savo poelgio“, – per apklausą aiškino vilnietis. Kodėl išsisaugojo seksualiai išnaudojamų vaikų nuotraukas, jis pareigūnams neaiškino.
Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukas.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, aukos nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė mano, kad apie grėsmes, į kurias gali pakliūti bet kuris vaikas, reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien, mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – sakė K. Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę.“
K. Mišinienė pateikė sunkiai suvokiamus skaičius apie tai, kiek žmonių domisi vaikų pornografija: „Vaikų pornografija yra vienareikšmiškai vaikų seksualinio išnaudojimo forma, nors ir kaip pavieniai ar grupiniai „kolekcionieriai“ yra linkę teisintis – „aš tik žiūrėjau“, „užmečiau vieną akį“, „kažkas man atsiuntė“, tačiau tose pačiose JAV internete per dieną (!) pateikiama 116 tūkst. užklausų vaikų pornografijai“.
Pasak jos, ne kiekvienas „kolekcionierius“ ieškos tiesioginio kontakto su vaiku, tačiau „ten, kitoje kameros pusėje, tvirkinami ir prievartaujami gyvi, tikri vaikai, kurie dažnai leidžiami iš rankų į rankas, kuriais nusikaltėliai „dalinasi“ tarpusavyje“.
„Beprasmiška yra apeliuoti į vaikų pornografijos vartotojų sąžinę, čia kalbame apie asmenis (tiek vyrus, tiek moteris, beje), kurie tarsi grandinėmis yra prikaustyti prie virtualaus prievartavimo vaizdų, kuriems bausmė ir pagalba turėtų būti „viename pakete“, – sakė daugybei seksualinės prievartos aukų pagelbėjusio centro KOPŽI vadovė. – O ir ne tik teismo salėje reiktų baisėtis – vaikų pornografija mokytojo, kariškio, pareigūno darbiniame kompiuteryje?! Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes – nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“