Kaltės dėl prekybos žmonėmis ir narkotikų platinimo E. Baltrušaitis niekada nepripažino ir aiškino buvęs solidžiu verslininku, susikrovusiu nemažus turtus prekiaujant automobiliais. Vilniaus apygardos teisme liudyti jaunuoliai kaltinamąjį užtarė kaip geradarį, padėjusį ir finansiškai parėmusį juos sunkiu metu.
Tačiau bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Gruodienė tokiomis pasakomis nepatikėjo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę - 8 metai ir 6 mėnesiai.
Solidaus verslininko kaukę nuo E. Baltrušaičio po itin sudėtingo tyrimo sugebėjo nuplėšti pareigūnai ir prokurorai, patikėję į vergovės schemą įtrauktos Viktorijos pasakojimu Patikėti mergina nebuvo paprasta, nes ji prabilo tik po to, kai įkliuvo su dideliu kiekiu narkotikų.
Slaptas tyrimas tabore
Šią istoriją užčiuopti padėjo tabore dirbantys Vilniaus miesto 2-ojo polijos komisariato pareigūnai. Stebėdami nuolatinius Viktorijos apsilankymus tabore jie įtarė, kad mergina ne tik vartoja pati, tačiau ir platina heroiną. Todėl pradėjo ją sekti. Tačiau tai, ką išgirdo klausantis jos pokalbių, nustebino net daug mačiusius tyrėjus.
„Išgirdome, kad E. Baltrušaitis skambina Viktorijai bent kartą per savaitę, bendrauja labai įžūliai, vadina ją padugne ir panašiais žodžiais. Iš pokalbių galima susidaryti įspūdi, kad iš jos kaip žmogaus nėra jokios naudos. Viktorija per pokalbius buvo pasyvi, turbūt jau prie to pripratusi“, - pasakoja vienas tyrėjų, tris mėnesius sekusių merginą.
2018 metų birželio 19 d. pareigūnai ėmėsi veiksmų – Naujininkuose jie sustabdė E. Baltrušaičio vairuojamą „Mercedes“, tik ką išvažiavusį iš taboro. Šalia sėdėjo Viktorija, pas kurią rasti 46 lankstinukai, kuriuose – heroino pakaitalo karfentinilio dozės.
Mergina dėl prekybos narkotikais net stojo prieš teismą, jai grėsė ilgi metai kalėjimo. Tačiau kaltės ji nepripažino.
„Su kaltinimu nesutinku, nes buvau išnaudojama“, - pareiškė Viktorija ir papasakojo jautrią savo gyvenimo istoriją.
Pažintis Londone
1993 m. gimusios Viktoriją dar jai būnant visai mažai paliko tėvas, ji augo tik su močiute ir mama, kuri, norėdama užsidirbti pinigų, emigravo į Angliją.
„Likau su močiute, bet ji viena manęs negalėjo prižiūrėti, todėl mama pasiėmė į užsienį, - prisiminė Viktorija. - Anglijoje pradėjau eiti į mokyklą, bet nemokėjau kalbos, iš manęs tyčiojosi. Namuose buvo patėvis, kurio nepažinojau, mama susilaukė mažosios sesutės, visas dėmesys teko jai. Tada aš dėmesio pradėjau ieškoti kitur, susiradau draugų, kurie rūkė, vartojo narkotikus. Kai 16 metų vos baigiau mokyklą jau pati buvau priklausoma.“
Mergina sakė nuolat bėgusi iš namų, ją radusi mama siuntė į reabilitaciją. Kuriam laikui pavyko susitvarkyti gyvenimą ir susirasti darbą, tačiau būdama 17-os vėl įniko į svaigalus.
„Tėvai pasakė, kad nebenori manęs namuose, nes yra mažas vaikas. Taip atsidūriau gatvėje, neturėjau nei darbo, nei ką valgyti, - sakė ji. - Mane priėmė pažįstami narkomanai, pradėjau vogti visokias smulkmenas ir parduotuvių.“
Tada mergina susipažino su E. Baltrušaičiu – pusamžiu vyru, jau atsėdėjusiu už vagystes Anglijoje. Pabuvęs kalėjime jis sugalvojo gudresnę schemą – supirkti iš narkomanų vogtus daiktus.
„Kažkas iš pažįstamų narkomanų parodė, kaip galima pavogti įvairius daiktus, smulkmenėles, nes reikėjo pinigų narkotikams. Mane supažindino su E. Baltrušaičiu. Žinojau, kad tas žmogus superka įvairius daiktus“, – pirmąją pažintį prisiminė ji.
Anot Viktorijos, E. Baltrušaitis jai pasiūlė vogti brangią elektroniką iš „Apple“ parduotuvių. Vyras padėjo merginai išsinuomoti butą ir davė pinigų narkotikams.
Mergina pasakojo, kad E. Baltrušaitis pats ją nuveždavo iki parduotuvių ir nurodydavo, ką vogti.
„Tuo metu man labiau rūpėjo narkotikai ir galvojau, kad gyvenimas be narkotikų yra kažkas baisaus. Aš galvojau, manim rūpinasi, vežioja, padeda kambariuką išsinuomoti, man nekilo tokia mintis, kad mane išnaudoja.“, – kodėl taip elgėsi, atskleidė ji.
Mergina nuo jaunystės buvo priklausoma nuo narkotikų ir beveik dešimtmetį gyveno kaip košmare.
„Atsikeli ryte, būna labai blogai, fiziškai bloga, pykina, vemi, šalta, karšta, laužo kaulus, lyg gripas. Ir bet kokia kaina galvoji, kaip gauti narkotikų. Žinai, kad tavo laikrodukas tiksi, nes tuoj bus taip blogai, kad visiškai negalėsi funkcionuoti. Ir privalai jų gauti, nes negavęs naktį miegoti nenueisi ir dar labiau kankinsiesi“, – narkomano kasdienybę teisme prisiminė Viktorija.
Vogė visoje Europoje
Ilgai tai netruko, pati Viktorija kelis kartus įkliuvo, buvo nuteista ir į Angliją jos nebeįleido. Tuomet, paliepta E. Baltrušaičio, ji grįžo į Lietuvą.
Viktorija pasakojo, kad ten buvo įtrauktą į kruopščiai suplanuotą vagysčių operaciją, kuriai dirigavo E. Baltrušaitis.
Kiekvieną trečiadienį jis esą surinkdavo Lietuvoje narkomanų komandą, jų būdavo bent trys, o kartais net ir aštuoni. Taip buvo elgiamasi todėl, nes savaitgaliais parduotuvėse daugiau klientų, todėl ir apšvarinti jas paprasčiau.
Visi sėsdavo į E. Baltrušaičio vairuojamą automobilį ir patraukdavo į užsienį, dažniausiai Olandiją ar Vokietiją, kelis kartus važiavo į Švediją, Šveicariją, Italiją, Prancūziją.
„Visi buvome priklausomi nuo heroino, be šio narkotiko tu net negali atsikelti ir funkcionuoti, – pasakojo Viktorija. – Prieš einant vogti duodavo narkotikų, eini į parduotuvę, pavogi, ko jam reikia. Jis pasakydavo, ką svarbiausia pavogti. Grįždavome į mašiną, jei labai daug pavogdavome, duodavo dar narkotikų, taip mus motyvuodavome. Jei mažai pavogdavo, tai jis išvadindavo visokiais žodžiais, žemindavo, kartais mušdavo.“
Viktorija pasakojo, kad E. Baltrušaitis prieš keliones pirkdavo heroiną pats arba davęs kelis šimtus eurų liepdavo merginai keliauti į taborą. Jis griežtai kontroliuodavo visų narkomanų dozes, kad jie nepavartotų per daug ir galėtų sėkmingai vogti.
Anot Viktorijos, jie vogdavo daugiausiai „Apple“ produkciją, ausines, kolonėles, kompiuterius, dronus ir kitokius brangius elektronikos prietaisus. Viską tiesiog sukraudavo į automobilio bagažinę, o per maždaug 120 tokių kelionių jų taip ir niekas nepatikrino, išskyrus kartą Šveicarijoje. Tada ji kelias dienas praleido už grotų, bet buvo paleista, nes nepavyko įrodyti, kad automobilyje rasti daiktai vogti.
Kartu važiuojantys žmonės nuolat keisdavosi. Jei dėl nuolatinio narkotikų vartojimo atrodydavo labai blogai, E. Baltrušaitis jų su savimi nebeimdavo.
Pačiai Viktorijai vyras esą liepdavo prisižiūrėti save, gerai atrodyti, o jei jau visiškai įnikdavo į narkotikus, išsiųsdavo kelioms savaitėms detoksikuotis.
„Sakydavo, atsigausi, reikės mažiau kaifo ir galėsi geriau vogti, – prisiminė ji. - Viskas už mane buvo sugalvota. Jis nuspręsdavo kur aš gyveniu, kiek vartosiu, kiek pinigų man reikia pragyvenimui, kaip aš turiu atrodyti, kada kirptis, dažytis plaukus, kad neatpažintų apsauginiai.“
Mergina tvirtino, kad tuo metu kito kelio nematė ir net nesuprato, kad yra išnaudojama.
„Tuo metu nebuvo jokio pasirinkimo, nebuvo jokios kitos veiklos. Dirbti tu negali, nes kai ilgai vartoji, labai blogai jautiesi. Aš nemačiau jokio pasirinkimo. Aš ir žudytis bandžiau, ko aš nebandžiau. Bet tuo metu man atrodė, kad be narkotikų ir Egidijaus aš negyvensiu. Jis man sakė, kad aš šūdo krūva, kad man bus blogai, kad niekas man nepadės be jo“, – kodėl nepasitraukė iš tokio gyvenimo, sakė ji.
„Kartą buvau taip psichologiškai sužlugdyta, negalėjau pakelti tokių kančių. Bandžiau nusižudyti, bet tada nepavyko, pabudau 3 val. nakties ir suvokusi, kad esu gyva, verkiau, kad toliau turėsiu kęsti E. Baltrušaičio psichologinį smurtą“, - kalbėjo Viktorija.
Dešimttūkstantinį, o gal net ir šimtatūkstantinį pelną iš šių vagysčių greičiausiai krovęsis vyras narkomanams duodavo tik nedidelę dalį pinigų – pervesdavo po kelias dešimtis eurų. Jis išnuomodavo jiems butus ir sumokėdavo tik tiek, kiek reikėdavo maistui ir heroinui. Tačiau net ir iš to susidarė įspūdingos sumos, vien Viktorijai per 3 metus jis pervedė 48 tūkst. eurų, nors dalį ji išleido narkotikams kelionėms.
Prisimindama savo istoriją mergina ne kartą susigraudino, tačiau sako, kad per paskutinius tris metus jos gyvenimas labai pasikeitė, o lūžis įvyko, kai ji pateko į reabilitaciją. Tačiau tada ji nematė jokio kito pasirinkimo, kaip tik paklusti E. Baltrušaičiui.
„Jis galėjo su manimi daryti ką tik nori, aš dėl narkotikų būčiau viską padariusi. Kaip tada gali jam pasakyti ne. Nevažiuosiu vogti, negausiu nei pinigų, nei narkotikų, neturėčiau kur gyventi, už ką valgyti. – tikino ji, o teisme paklausta, galbūt ja E. Baltrušaitis tik rūpinosi, mergina atsakė. – Rūpinosi? Po visko, ką aš mačiau, koks čia rūpestis. Duodi narkotikų, reiškia rūpintis?“
Įkliuvo po eilinio apsipirkimo
Ši paini istorija kulminaciją pasiekė 2018 metų birželio 19-ąją. Tą antradienį, kaip ir kiekvieną savaitę, buvo ruošiamasi vagysčių kelionei po Europą.
E. Baltrušaitis Viktoriją nuvežė prie šiandien jau nugriauto sostinės taboro ir davė 300 eurų, kad ji nusipirktų narkotikų.
Tabore ji sutiko Jevgenijų Priadginą. Mergina tvirtino, kad jis ją tik palydėjo, nors teisėsaugą vaikiną kaltina tuo, kad jis tądien padėjo Viktorijai įsigyti narkotikų.
„Man baisu buvo eiti vienai, ten begalės narkomanų, gali apiplėšti, užmušti, todėl paprašiau, kad J. Priadginas mane palydėtų“, – pasakojo ji.
Narkotikus jai perdavė vadinamasis vergas, tai žmogus, gyvenantis tabore ir padedantis už narkotikus atlikti įvairius ūkio darbus.
„Dar aprėkiau jį, kad man per mažai davė. Tada tikrasis prekeivis priėjo, davė trūkstamus narkotikus“, – liudijo Viktorija.
Narkotikus perdavęs vyras vėliau įkliuvo policijai ir už būtent šį epizodą buvo nuteistas dėl prekybos psichotropinėmis medžiagomis pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme. Išaiškinti pavyko ir žmogų, kuris pelnėsi iš prekybos, tačiau teisingumo sulaukti jis nespėjo, nes mirė.
Įsigijusi narkotikų mergina grįžo į atokiau nuo taboro pastatytą E. Baltrušaičio automobilį.
„Jis tada rėkė, keikėsi, kodėl taip ilgai. Jam nepatiko, kai užtrukdavo ilgai, galvojo, kad narkotikus vartoju. Iškart jam narkotikų nepadaviau, nes jis žinojo, kad prie taboro policija gali sulaikyti“, – sakė ji.
Pavažiavus kiek toliau nuo taboro, ji padėjo narkotikus automobilio daiktadėžėje, tačiau netrukus E. Baltrušaitis sušuko, kad juos vejasi pareigūnai.
„Sakė viskas, policija, dėkis sau narkotikus. Aš įsidėjau net negalvodama, kad man 10 metų gresia, – dėstė mergina. – Per daug metų jis jau buvo mane išmokęs, kad jei koks pavojus ar policija netoli, iškart imti iš jo narkotikus ir dėtis pas save. Ir užsienyje, jei prie parduotuvės pamatai policija, net neik iki jo automobilio.“
Pačioje pradžioje, vos įkliuvusi, mergina dar net nesuprato, kad yra tapusi prekybos žmonėmis auka.
„Iš pradžių aš jį dar dangsčiau, bet dabar suprantu, kad buvau išnaudojama. Žmogus užsidirbo sau pinigus, naudodamasis silpnesniais, negalinčiais kontroliuoti savo gyvenimo dėl narkotikų. Nes jei būčiau nevartojusi, būčiau nevogusi“, – sakė Viktorija
Pasakomis nepatikėjo
Pats E. Baltrušaitis kaltę kategoriškai neigė ir aiškino, kad tik rūpinosi Viktorija, juos siejo romantiški santykiai. Teisindamasis dėl pervestų 48 tūkst. eurų, jis tvirtino, kad pinigus jam davė merginos mama ir liepė pervesti tik nedideles sumas, kad visko iškart neišleistų.
„Tokie kaltinamojo paaiškinimai apie neva jam saugoti perduotą didelę sumą Viktorijos santaupų yra nelogiški, juos paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma. Visų pirma, byloje nustatyta, kad labai jauna pradėjusi vartoti narkotines medžiagas ir būdama priversta joms išleisti dideles pinigų sumas, Viktorija, anksti palikusi tėvų namus, valkatavo, vagiliavo iš parduotuvių, būtent tada susipažino su E. Baltrušaičiu – tai leidžia daryti išvadą, kad dėl minėtų priežasčių nukentėjusioji neturėjo jokių galimybių sukaupti bent kiek didesnės pinigų sumos. Nelogiškas ir kaltinamojo paaiškinimas, kad V.iktorijos motina patikėjo didelę pinigų sumą jam – svetimam žmogui be jokio tai patvirtinančio dokumento, taip pat ir teiginys, kad tokio elgesio priežastis buvo kaltinamojo nuolatinis važinėjimas iš Anglijos į Lietuvą – pažymėtina, kad nedideles pinigų sumas E. Baltrušaitis Viktorijai periodiškai pervesdavo, o tai nesunkiai galėjo padaryti ir Anglijoje būdama Viktorijos motina.
Galų gale, minėtą gynybinę versiją paneigia ir byloje surinkti duomenys apie tai, kad E. Baltrušaitis pervesdavo pinigus ne tik V. K., bet ir kitiems asmenims – tarp jų liudytojams L. R., A. A., D. P., D. Ž.. Tai, kad jis tai darė iš geros širdies, vedamas solidarumo su Anglijos statybose ar kalėjimuose sutiktais žymiai jaunesniais asmenimis, turinčiais priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, paneigia Viktorijos parodymai, kad E. Baltrušaitis pinigus tiek jai, tiek kitiems narkomanams pervesdavo už tai, kad jie vykdavo su juo į Vokietiją, kitas šalis vogti iš „Apple“ parduotuvių, už tai kelionėje būdavo E. Baltrušaičio aprūpinami narkotikais, o už pavogtas prekes jis sumokėdavo pervesdamas nedidelę dalį tų prekių vertės“, - pasisakė teismas.
Įdomu, tai, kad aplinkiniams E. Baltrušaitis sugebėjo sudaryti solidaus verslininko įspūdi, pavyzdžiui, butą Viktorijai nuomojusi moteris vėliau liudijo negalėjusi atsistebėti jo gerumu.
„Stebėjausi, koks gi geras dėdė, kad dukterėčiai nuomoja butą ir šitaip ja rūpinasi. Vyriškis pasirodė esantis geras psichologas, nes labai įtikinamai nupasakojo, koks yra klestintis verslininkas, bet kokioje situacijoje galintis padėti, jei būtų toks reikalas“, - prisiminė ji.
Tačiau išties jis buvo šaltakraujis išnaudotojas. Pačią Viktoriją labai įstrigo viena detalė, nors pats vyras nieko nevartojo, jo netrikdė šalia esantys narkomanai.
„Man pačiai buvo nemalonu žiūrėti į kitus narkomanus, todėl negalėjau suprasti, koks jis žmogus, kaip jis taip šaltakraujiškai į viską reaguoja, kaip gali žiūrėti į švirkštus, į besileidžiančius narkotikus jo automobilyje kelionės metu, net ir kraujais besitaškančius“, - sakė ji.
Atpildo sulaukęs E. Baltrušaitis nuteistas už prekyba žmonėmis ir prekybą narkotikais. Jam skirta 8 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė. Tiesa, nuosprendis dar nėra įsitesėjęs ir gali būti skundžiamas teismui.
Problemos mastas – milžiniškas
Tai, kad ši istorija pasiekė teismo salę – didelis teisėsaugos pasiekimas. Lietuvoje dėl prekybos žmonėmis kasmet pradedama kiek daugiau nei 10 bylų, tačiau šio nusikaltimo mastas yra ženkliai didesnis.
Daug prekybos žmonėmis atvejų taip ir lieka neatskleisti, nes nuketėję žmonės yra įbauginti arba net nesupranta tapę aukomis, todėl nesikreipia į teisėsaugą.
Paprastai aukomis tampa pažeidžiami žmonės, neturintys socialinių įgūdžių, pajamų, prasto išsilavinimo.
Prekeiviai žmonėmis deda dideles pastangas kontroliuoti kiekvieną aukų žingsnį. Aukos dėl tokios padėties tampa smarkiai sugniuždytos, įbaugintos, prigąsdintos, ir žino, jog bandydamos nutraukti išnaudojimą bus smarkiai baudžiamos.
„Pandemija dar labiau pablogino šią situaciją, o nusikaltėliams atvirkščiai – suteikė galimybę lengviau rasti aukas. Pandemija taip pat darė įtaką galimybėms nuketėjusiesiems pasiekti teisėsaugos institucijas, pagalbą ir paramą joms. Kartu sunkiau teisėsaugos institucijoms tinkamai reaguoti į šį nusikaltimą“, – Delfi yra sakęs Vilniaus universiteto profesorius Aurelijus Gutauskas.
Anot A.Gutausko, tikėtina, kad Lietuvoje didės nukentėjusių skaičius, ypač kalbant apie vaikus. Kaip didelės problemos įvardinamas vaikų seksualinis išnaudojimas elektroninėje erdvėje, jaunimo įtraukimas į nusikalstamą veiklą, moterų seksualinis išnaudojimas ir vyrų išnaudojimas priverstiniam darbui.
„Ryški tendencija – organizuotos nusikalstamos grupuotės prekybos žmonėmis tikslais užsiima nelegaliu įvaikinimu visose ES valstybėse narėse. Taip pat nerimą keliantis reiškinys – nepilnamečių asmenų išnaudojimas nusikalstamų veikų darymui“, – nurodo profesorius.
Tyrimų mažiau, bet daugiau kokybės
A.Gutauskas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sumažėjęs pradėtų tyrimų skaičius paaiškinamas tuo, kad teisėsauga išmoko atpažinti tikrąsias prekybos žmonėmis aukas ir tinkamai bei pagal paskirtį kvalifikuoti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Paprastai tariant, nors tyrimų mažiau, jie yra kokybiškesni.
Be to, žmonės tampa geriau informuoti apie šį nusikaltimą, sėkmingai panaudojamos ir prevencinės priemonės, leidžiančios užkirsti kelią prekybai žmonėmis.
Padėti kovoti su šiuo nusikaltimu gali balandžio 14 d. patvirtinta nauja ES 2021-2025 m. kovos su prekyba žmonėmis strategija. Šioje strategijoje nustatomi pagrindiniai prioritetai veiksmingiau kovojant su prekyba žmonėmis.
Jame siūlomi konkretūs veiksmai, kurie bus plėtojami – visapusiška pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms; identifikuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis, persekiojant nusikaltėlius ir paverčiant prekybą žmonėmis iš mažos rizikos ir didelio pelno nusikaltimo į didelės rizikos ir mažo pelno nusikaltimus; o taip pat apsaugoti aukas ir padėti jiems atkurti savo gyvenimą.