Prokuratūra skundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą V. Railai skirti aštuonerių metų laisvė atėmimo bausmę.
Skunde prokurorė pareiškė, kad teismas netinkamai įvertino už nužudymą nuteistą V. Railą charakterizuojančias aplinkybes.
„Atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai,“ – teigiama prokuratūros išplatintame pranešime.
Anot prokuratūros, teismas nepakankamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudarančius veiksnius.
Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė atmesti prokurorės skundą.
„Priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis (...) bausmės atlikimo metu leido žemesniajam teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos V. Railai paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas nutarė, kad švelninat bausmę nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
Liepos 29 dieną teismas tenkino Vilniaus pataisos namų teikimą ir V. Railai skyrė terminuotą bausmę.
1995 metais Klaipėdos apygardos teismas V. Railą už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, sveikatos sutrikdymą ir vagystes nuteisė mirties bausme, tačiau netrukus ji pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.
DELFI rašė, kad V. Raila dar 1995 m. kovą buvo nuteistas mirties bausme, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Tokios griežtos bausmės klaipėdietis sulaukė dėl visą Lietuvą šokiravusio nusikaltimo – būdamas neblaivus, vyras atėjo į vienos senolės namus, norėdamas ją apiplėšti. Pensininkė nusikaltėliui bandė pasipriešinti, ėmė šauktis pagalbos – į šauksmą atskubėjo kaimynystėje gyvenanti ir tuo metu viena namuose buvusi nepilnametė mergaitė. Ją nusikaltėlis pasmaugė, o senolę sužalojo.
Žudikas netrukus buvo sulaikytas ir įkalintas – tada paaiškėjo, kad V. Raila jau yra teistas tris kartus, o visi jo padaryti nusikaltimai yra susiję su vagystėmis. Šie nusikaltimai kaskart buvo padaromi vis sunkesni, nors V. Railai net du kartus buvo suteikta galimybė iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą iš kitos pusės – jaunas vyras iš įkalinimo įstaigos būdavo paleidžiamas lygtinai, bet ir vėl nusikalsdavo.
Kai jam iškelta baudžiamoji byla dėl nužudymo buvo nagrinėjama teisme, žudikas kaltę pripažino tik iš dalies. Iš V. Railos asmens bylos matyti, kad pirmą kartą su teisėsauga jis susidūrė tesulaukęs vos 14 metų – kartu su bendraamžiais įsivėlė į muštynes su kitos mokyklos moksleiviais. O jau 16 metų jis buvo nuteistas dėl vagystės.
Po nepilnametės nužudymo sulaikytas V. Raila už grotų yra laikomas nuo 1994 m. liepos 25 d. – visą laiką jis buvo įkalintas Lukiškių kalėjime.
Kai praėjusių metų pabaigoje dėl planuojamos reorganizacijos buvo nutarta nuteistuosius iki gyvos galvos perkelti į kitas įkalinimo įstaigas, Lukiškių vadovybė kreipėsi į teismą, prašydama V. Railai sušvelninti kalinimo sąlygas – kadangi jis jau daugiau kaip 10 metų kalėjo kalėjimo režime, siūlyta jį perkelti į pataisos namus ir įkalinti bendrose patalpose su kitais kalėti iki gyvos nuteistais asmenimis.
Tačiau tokiems kalėjimo planams V. Raila pasipriešino – nesutiko būti kalinamas švelnesnėmis sąlygomis. Jis nurodė, kad Lukiškėse turi darbą, kurį dirba jau 14 metų, ir tai yra pagrindinė socialinės reabilitacijos priemonė, jo užimtumas ir pragyvenimo šaltinis. Nuteistasis aiškino, kad Klaipėdoje gyvenantys jo tėvai yra garbaus amžiaus, jam jau negali padėti, tačiau kartais atvyksta aplankyti į Lukiškes.
„Noriu man skirtą bausmę atlikti sąžiningai, nesiveliant į jokius subkultūros santykius, kas egzistuoja pataisos namuose, – nurodė V. Raila. – Manau, kad nepritapsiu prie aplinkos, kur vienoje patalpoje gyvena penki ir daugiau žmonių. Be to, pataisos namuose nėra jokio užimtumo.“
Prašydamas palikti Lukiškėse jis taip pat atkreipė dėmesį ir į praeityje buvusius konfliktus su kitais nuteistaisiais, kalinčiais kituose pataisos įstaigose: „Manau, kad būnant pataisos namuose, įstaigos administracija nesugebės manęs apsaugoti nuo kitų nuteistųjų fizinio susidorojimo.“
Teismas neperkėlė V. Railos į Pravieniškių pataisos namus, kur švelnesnėmis sąlygomis kali sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys, tačiau nuo liepos 1 d. nutarus visiškai uždaryti Lukiškių kalėjimą, jis, kaip ir kiti vadinamieji gyvagalviai, buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, o vėliau – į Pravieniškes.
„Jaučiuosi pasitaisęs, suprantu, kokį nusikaltimą esu padaręs – šiandien jau nieko nepakeisi, dabar to nedaryčiau, atsitraukčiau nuo nusikaltimų, – teisme sakė jau daugiau kaip pusę savo gyvenimo už grotų praleidęs V. Raila. – Manau, kad po tiek metų turiu gauti bent kažkokią viltį, todėl prašau pakeisti man skirtą bausmę.“
V. Raila sakė, kad dabar Pravieniškėse nedirba – nėra galimybės. „Bet žada, kad bus darbo, tik neaišku, kada“, – nedrąsiai kalbėjo nuteistasis.
Lietuvoje yra per šimtas iki gyvos galvos nuteistų kalinių.
Šiais metais teismas trims nuteistiesiems iki gyvos galvos skyrė terminuotą bausmę.
Liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismas sušvelnino bausmę iki gyvos galvos nuteistam Rimui Bražinskui ir skyrė penkerius metus nelaisvės.
Liepos pabaigoje Vilniaus apygardos teismas terminuotą laisvės atėmimo bausmę skyrė ir už dviejų žmonių nužudymą iki gyvos galvos nuteistam Arūnui Vaideliui. Jis į laisvę turėtų išeiti po aštuonerių metų.