Neįtikėtina, bet trys moterys, kurios prisipažino fiktyviai dirbusios vaikų darželyje, teigia, kad negavo nė cento – visus pinigus grąžindavo direktorei. Tuo metu ši tikina, kad nieko blogo nepadarė – esą tenorėjo tik pagerinti sąlygas vaikams ir visus iš fiktyvių atlyginimų gautus pinigus panaudojo remontuodama darželį.
Ar tai tiesa, aiškinasi Vilniaus apygardos teismas – teisėja Jurgita Kolyčienė nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje prokurorų kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, svetimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo bei dokumentų klastojimo pateikti dabar jau buvusiai darželio direktorei – 59 metų Nijolei Auksorei (buvusi Nijolė Auksorytė-Cinicienė).
Tuo metu vaikų darželyje-lopšelyje „Atžalėlės“ įvairias pareigas fiktyviai ėjusios Teresa Barkovska, Ramunė Račienė ir Rima Murauskienė (ji yra N. Auksorės sesuo) kaltinamos dėl padėjimo direktorei įvykdyti nusikaltimus.
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybei, iš kurios biudžeto buvo mokami fiktyvūs atlyginimai, buvo padaryta daugiau kaip 54 tūkst. eurų žala. Šią sumą savivaldybė siekia išsiieškoti iš kaltinamųjų.
„Visos direktorės tą patį daro, bet tik aš pakliuvau“, – net nebandė slėpti buvusi vaikų darželio direktorė N. Auksorė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikų darželyje „Atžalėlės“ vilnietė T. Barkovska fiktyviai buvo įdarbinta dar 2003 m. ir neteisėtai atlyginimą gavo net devynerius metus. „Šitų pinigų net nemačiau – juos iš karto pasiimdavo direktorė, toks buvo mūsų susitarimas, man tiesiog reikėjo, kad būčiau įdarbinta“, – net nebandė neigti moteris.
T. Barkovska darželyje dirbo skalbykloje, kurios nėra, jai taip pat būdavo priskiriamos kitos pareigos.
„Esu buvusi kelis kartus darželyje – savaitgaliais padėjau sutvarkyti patalpas po remonto, man tada sesuo gal už dieną 50 ar 100 litų yra sumokėjusi“, – sakė kaltinamoji.
Ji pasakojo, kad darželiui vadovavusi N. Auksorė kartą pasakė, jog į jos sąskaitą įplauks pinigai, kuriuos reikės vėliau grąžinti. „Ji skundėsi, kad savivaldybė neduoda pinigėlių darželiui, aš noriu juos kaupti ir pagerinti darželio gerbūvį, – sakė R. Murauskienė. – Sutikau, nes norėjau iš geros valios jai padėti. Tačiau iš tų pinigų negavau nė cento – visus atiduodavau seseriai.“
Moteris pripažino, kad fiktyviai vaikų darželyje dirbo pusketvirtų metų. „Ieškinio nepripažįstu – sau nepaėmiau nė cento, išskyrus už darbą, kai po remonto darželyje valiau patalpas“, – tikino R. Murauskienė.
Grąžindavo pinigus direktorei, nes ja pasitikėjo
O šiuo metu vienoje privačioje gimnazijoje dirbanti R. Račienė teisme taip ir nesugebėjo paaiškinti, ar ji žinojo, kad fiktyviai dirba darželyje, tačiau neslėpė, jog pasirašė kai kuriuos dokumentus. Kokius – esą nežinojo. Neįtikėtina, bet moteris aiškino, jog kas mėnesį, kai į jos sąskaitą įplaukdavo pinigai už darbą darželyje, ji visada juos grąžindavo, nes esą manė, jog jų nėra nusipelniusi. Ir taip – trejus metus.
„Tuo metu neturėjau darbo, todėl varčiau skelbimus ir ieškojau auklėtojos darbo – pasiskambinau į vaikų darželį „Atžalėlės“, direktorė pakvietė užeiti, – teisme pasakojo R. Račienė. – N. Auksorė man konkrečių pareigų nepasiūlė, nes tuo metu nebuvo laisvų etatų, tačiau sakė, kad reikalingi žmonės, dirbantys su kompiuteriu, nes auklėtojos juo nemoka naudotis. Direktorė pasakojo, kad viena darželio veiklos krypčių yra sveiko gyvenimo būdo propagavimas, dėl to reikia kurti įvairius planus ir dalyvauti projektuose. Aš pasakiau, kad galiu pagelbėti.“
Moteris tikino, kad namuose ruošė įvairius lankstinukus, jos darbai taip pat buvo eksponuojami darželyje.
„Direktorė man žadėjo, kad kai tik atsiras auklėtojos darbas, mane iš karto priims, – sakė kaltinamoji. – Po mėnesio į mano sąskaitą buvo pervesti pinigau – nesupratau už ką, todėl nutariau juos grąžinti, supratau, kad tai darželio pinigai, o man jie nepriklauso, nes dar nedirbau.“
Taip moteris pinigus grąžindavo į direktorės N. Auksorės asmeninę sąskaitą. Teisėjos paklausta, ar bandė pasikalbėti su direktore, kodėl į jos sąskaitą nuolat įplaukia pinigai, nors ji esą nedirba, R. Račienė negalėjo pateikti aiškaus atsakymo: „Aš pasitikėjau savo darbdaviu, maniau, kad žinojo, ką daro.“
„Kaip jūs atostogavote, jeigu nedirbote šioje darbovietėje?“ – stebėjosi baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja J. Kalyčienė.
„Na, man tiesiog taip buvo pasakyta, kad duotas laisvas mėnuo – mes niekada nesitarėme dėl pinigų, aš nieko nežinau apie atostoginius, visada buvau įsitikinusi, kad pinigai, kurie man pervedami, grįžta atgal į darželio sąskaitą“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo R. Račienė.
„O tai iš kokių lėšų jūs tada tuos trejus metus gyvenote?“ – toliau kaltinamosios pozicija stebėjosi teisėja. „Kartas nuo karto pasiimdavau verslo liudijimą ir prižiūrėjau vaikus, bet su pertraukomis – tai buvo labai sunkus laikotarpis, man mama padėjo“, – teisinosi moteris.
Ji taip pat prisipažino, kad per pustrečių metų taip ir nesulaukusi darbo pasiūlymo iš darželio „Atžalėlės“ direktorės, nutarė ieškotis darbo. „Pasakiau direktorei, kad ieškosiuosi darbo, bet nepavyko, o po pusmečio paskambino direktorė ir pasakė, kad reikia pasirašyti kai kuriuos dokumentus – juos pasirašiau“, – sakė R. Račienė.
„Pripažįstu, kad buvau fiktyviai įdarbinta“, – galop neatlaikė kaltinamoji. Ji tikino, kad tik iškviesta į policiją suprato, kad dirbo vaikų darželyje, o kas mėnesį į jos sąskaitą pervedami pinigai buvo atlyginimas, kurį ji vėliau pervesdavo į asmeninę direktorės sąskaitą.
„Aš tikėjau ir pasitikėjau direktore, visą laiką buvau klaidinama, manimi buvo pasinaudota“, – tikino padėjimu „Atžalėlės“ direktorei iššvaistyti ir pasisavinti svetimus pinigus kaltinama R. Račienė.
Byla – ne pasaulio pabaiga: juk ne su kąstuvu kam daviau per galvą
Kad fiktyviai buvo įdarbinusi tris moteris, buvusi darželio direktorė N. Auksorė net nebando neigti, tačiau tikina, jog viską darė norėdama pagerinti vaikų gerbūvį.
„Darželį remontavome, savivaldybė nedavė pinigų, todėl padariau tokią nuodėmę, o dabar galvojame, ką daryti – iš dalies kaltę pripažįstu, atsiskaitysime, dar žiūrėsime, ką reikėtų daryti, kaip išdėstyti žalos atlyginimą“, – sakė ji.
Paklausta, kas turėtų Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti žalą, N. Auksorė nuo atsakymo išsisuko.
„Kas mokės, nežinau, kaip teismas priteis, bet jeigu reikės padengti ir tuos pinigus, kurie kaip mokesčiai buvo sumokėti į biudžetą, manau, nebus teisinga, – sakė ji. – Nesu kažkoks žvėris – dabar niekada neičiau ir nedirbčiau darželyje, bet, matote, esu iš prigimties taikus žmogus, į tokį dalyką iš kitos prizmės žiūriu, norėjau, kaip geriau būtų. Aišku, padariau klaidą, bet kas jų nedaro – nei su kąstuvu kam daviau per galvą, nei ką. Jeigu reikės, atsakysiu – esu pasiruošusi, šito nebijau, bet teismas turi išsiaiškinti.“
Buvusi darželio direktorė prisipažino nesuprantanti, kaip tiek metų galėjo dirbti vaikų darželyje.
„Ačiū Dievui, kad užsibaigė šios nesąmonės – kur aš čia buvau įlindusi, ar tai proto aptėmimas, ar ką? – kalbėjo N. Auksorė. – Čia buvo kančia – šeštadieniai ir sekmadieniai darbe, pastoviai dulkėse, kai remontavome patalpas. O išvarė kaip šunį! Suprantu, kas mane glostys už tokius darbus, kas tau čia „ačiū“ sakys – atėjo ir pasakė, kad viso gero, eik namo. Užpyko Zuokas (tuometis Vilniaus meras – DELFI), viskas vyko prie jo... Dabar įstojau į partiją. Aktyviai dalyvauju veikloje, nes man įdomu tą virtuvę pamatyti, o anksčiau – užsidarai į darželį, niekas į jį neateina, niekas dėmesio nekreipia, duoda tau pinigus ir viskas... Visos direktorės tą patį daro, tik aš pakliuvau. Ir viskas.“