Tokiam projektui šią savaitę po pateikimo pritarė Seimas, už balsavus 51 parlamentarui, nė vienam nebuvus prieš, keturiems susilaikius. Toliau projektas bus svarstomas rudens sesijoje.
„Tiek advokatai, tiek teisėjai, net prokurorai vieningai sutarė, kad šitas institutas yra ydingas ir kad jį reikia iš esmės reformuoti arba šalinti iš Lietuvos teisinės sistemos“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
Jis su liberalu Vitalijumi Gailiumi siūlo iš Baudžiamojo proceso kodekso išbraukti visus straipsnius, susijusius su skundais privataus kaltinimo tvarka.
„Problema yra ta, kad atėjęs su privataus kaltinimo skundu žmogus turi surinkti įrodymus. Kaip jis tuos įrodymus turi rinkti? Jis verčia teisėją tą daryti. Aš pats būdamas teisėju esu turėjęs keletą privataus kaltinimo bylų, nėra ką daryti: įrodymų šalys nerenka, jie ir nelabai gali surinkti, teisėjas nėra nei policininkas, nei prokuroras, jis tokių galimybių neturi. Tokios bylos yra tiesiog teismui didžiulis krūvis, trunka kartais ilgą laiką ir nelabai sėkmingai baigiasi“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Jo teigimu, taip pat nelabai liko atvejų, kada asmuo į teismą turėtų kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
„Bylų, kurios gali būti keliamos privataus kaltinimo tvarka, beveik nebeliko, kadangi mes visus atvejus, kurie susiję su smurtu artimoje aplinkoje, jau padarėme tokiais, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jau dekriminalizavome įžeidimo bylas“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, jeigu buvo padarytas nusikaltimas, valstybės pareiga – jį ištirti ir nubausti kaltininką. Juoba, kad gyventojai moka mokesčius ir išlaiko teisėsaugos sistemą.
„Dabar jeigu yra nusikalstama veika, mes paliekame fiziniam asmeniui spręsti. Jeigu jis neturi pinigų, neturi gebėjimų, ta veika lieka neįvertinama. Nemanau, kad tai yra tvarkoj“, – sakė S. Šedbaras.
Privataus kaltinimo institutą atgyvenusiu vadina ir žinoma teisininkė, Vilniaus universiteto docentė Liudvika Meškauskaitė. Pasak jos, pasitaiko, kad juo piktnaudžiaujama.
„Šiais laikais privataus kaltinimo institutas yra išsigimęs. Žmogus turi pats kaip prokuroras surinkti įkalčius, pats palaikyti kaltinimą, tos bylos pasidarė neefektyvios, naudojamos kitais tikslais, kai norima kitokias problemas tarpusavyje išspręsti“, – BNS sakė advokatė.
Jos manymu, ikiteisminio tyrimo institucijoms turi būti palikta spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, rinkti įrodymus ir pan. Jeigu šios atsisakytų, žmogus galėtų jų sprendimą apskųsti teismui.
„Galutinis sprendimas vis tiek priklausytų teismui. Jeigu prokuratūra atsisako kelti bylą, tada žmogus turi teisę tokį nutarimą apskųsti. Ir tada ta pati medžiaga atsiranda teisme ir galutinį sprendimą pasako teismas“, – teigė L.Meškauskaitė.
Minėtą projektą yra sukritikavęs Seimo Teisės departamentas. Jo teigimu, panaikinus privataus kaltinimo institutą, nebūtų užtikrinama privataus intereso apsauga baudžiamajame procese. Tai neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties.
Dabar Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad į teismą asmuo privataus kaltinimo tvarka gali kreiptis dėl neatsargaus sužalojimo, susargdinimo, fizinio skausmo sukėlimo, veiksmų laisvės varžymo, seksualinio priekabiavimo, šmeižto, neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimo, mirusiojo atminimo paniekinimo ir pan.
Tokiais atvejais privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.