Muitininkai nuteisti dėl to, kad neteisėtai ėmė rinkliavas iš per Lietuvos ir Baltarusijos sieną vykstančių krovinių automobilių vairuotojų.
Nuteistiesiems nereikės mokėti keliasdešimt ar keliolika tūkstančių eurų siekiančių baudų – jos sumažintos iki beveik 1,5 tūkst. eurų ir kitų sumų.
2015 metų sausį paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Medininkų posto muitininkams iš viso buvo paskirta baudų bendrai 435 tūkst. eurų sumai. Kiekvienam muitininkui tada skirta bauda sudarė po maždaug 7,4-22,5 tūkst. eurų. Dažniausiai skirta bauda sudarė per 14 tūkst. eurų. Tada teismas paskelbė, kad baudas nuteistieji turės sumokėti per dvejus metus. Teismas taip pat konfiskavo pas muitininkus rastas įvairias sumas - 30, 60 litų (8,6 -17 eurų).
Tačiau pernai Apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė – jis konstatavo, kad iš vairuotojų kyšius ėmę muitininkai negali būti nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba, jie pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo. Nuosprendis pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Su šiuo verdiktu Aukščiausiasis Teismas sutiko.
Dauguma muitininkų buvo laikinai nušalinti nuo pareigų, visi nuteistieji – eiliniai pareigūnai.
Apeliacinio teismo nuosprendį skundė ir prokuratūra, ir nuteistieji. Prokuratūra prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, o nuteistieji – taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas paskelbė, kad atmeta visus skundus ir palieka galioti Apeliacinio teismo nuosprendį.
„Ši byla baigta“, – sakė teisėjas. Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai tyrė iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus ir nenustatė, kad įrodymai buvo renkami be reikalingų sankcijų.
Gavę duomenų apie neteisėtą muitininkų veiklą, Muitinės departamento imuniteto pareigūnai nuo 2012 metų ėmė bendrauti su vairuotojais dėl neteisėtų rinkliavų. Be to, buvo prašoma muitininkų vadovus įspėti pavaldinius, kad jie neimtų neteisėtų atlygių, tačiau ir toliau buvo gaunami pranešimai apie neteisėtus atlygius.
„Buvo imamas organizacinių, prevencinių ir operatyvinių veiksmų, tai visiškai atitiko šios tarnybos kompetenciją, jie turi reaguoti į pranešimus, skundus, kaupti informaciją ir t.t Nebuvo privatumą varžančių veiksmų“, – apie teisėtus imuniteto pareigūnų veiksmus kalbėjo teisėjas O. Fedosiukas.
Teisėjų kolegija nesutiko ir su prokuroro skundu, jame buvo argumentuojama, kad užfiksuoti pinigų paėmimo iš valstybės sieną kertančių vairuotojų atvejai kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, bet ne kaip kyšininkavimas.
Byloje, kurioje buvo nuteisti 29 muitininkai. Vienas jų proceso metu mirė, todėl jo byla nutraukta.
Šioje byloje kaltais pripažinti ir nuteisti Nina Novičkova, Saulius Kuksa, Valerijus Pavlovskis, Sigitas Bukėnas, Arvydas Pranskus, Arvydas Kadzevičius, Aleksandras Jelizarovas, Jonas Dzikevičius, Gediminas Sobolevas, Jūratė Čebatoriūnienė, Giedrius Gabrusėnas, Artūras Dervinis, Rytis Linkevičius, Gediminas Keris, Adas Trakymas, Liliana Usevičienė, Daiva Kriaučionienė, Danutė Gančierienė, Jurgita Jakulevičiūtė, Eduardas Blinovas, Zigmas Jašinskis, Miroslavas Jankovskis, Algirdas Baronas, Andžela Rodzevičiūtė, Marius Stračinskis, Lidija Blonskienė, Jurijus Beriozovas ir Vladas Korsakas.
Prokuratūra skelbė, kad iš vairuotojų surinkti pinigai dėti į sutartą vietą ir laikyti šiukšliadėžėje. Vėliau, pasibaigus pamanai, lygiomis dalimis jie pinigus pasidalindavo - kiekvienam tekdavo ne mažiau 50-250 litų (14-72 eurai).
Bylos duomenimis, 2012 metų rugsėjo-spalio mėnesiais muitininkai rinkliavas rinko iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano, Slovakijos, Turkijos piliečių. Pinigai muitininkams buvo dedami į vykstančiųjų pasus. Pinigus muitininkai gaudavo eurais, litais, JAV doleriais, Rusijos rubliais.
„Visi vairuotojai, kurie buvo apklausti liudytojais, parodė, kad, jeigu nori be kliūčių kirsti sieną, tai tiesiog reikia į pasą įdėti eurų, dolerių, Rusijos rublių", – yra sakęs prokuroras Nėrijus Puškorius.
Pinigų negavę pareigūnai priekabiau tikrindavo krovininių automobilių vairuotojų dokumentus, liepdavo sverti krovinį ar tikrinti jį rentgenu - ieškodavo priekabių ir vilkindavo laiką. Teisme liudiję krovininių automobilių vairuotojai pasakojo, kad susimokėjus patikra trukdavo vos 10-15 minučių, nesusimokėjus – apie valandą.
Iš viso įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba buvo pateikti 33 muitinės pareigūnams. Trys muitininkai pripažino kaltę, dėl jų jau priimti ir įsiteisėję baudžiamieji įsakymai, jiems skirtos baudos. Vienas pareigūnas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Baudžiamąją bylą sudaro 30 tomų dokumentų.
Jau anksčiau nubaustas Medininkų kelio posto inspektorius Ivanas Dervanovskis yra prisipažinęs, kad dažnai pamainos viršininkas jį paskirdavo vyriausiuoju inspektoriumi, todėl jis buvo atsakingas ne tik už savo bendradarbius, bet ir jų surenkamus pinigus.
„Kai poste prasidėjo pertvarkymas ir remonto darbai, ėmė strigti posto darbas – susidarydavo automobilių eilės, vairuotojai buvo nepatenkinti ir pradėjo prie dokumentų pridėti pinigų, kuriuos paduodavo per langelį, – sakė I. Dervanovskis. – Jie norėjo, kad būtų greičiau įforminami dokumentai ir sklandžiau vyktų procesas. Vėliau pinigų dėjimas į dokumentus pasidarė įprastu dalyku“.
Dabar jau buvęs pareigūnas net prisiminė atvejį, kai pirmą kartą iš vairuotojo gavo pinigų: „Juos paėmiau ir pasakiau „ačiū“. I. Dervanovskis pasakojo, kad muitininkai buvo susitarę, jog iš vairuotojų gaunami kyšiai bus dedami į bendrą kasą, o paskui lygiomis dalimis pasidalinami.
„Aikštelėje po stalu stovėjo šiukšlių dėžė, kurioje po šiukšlių maišu buvo dar vienas maišas, į kurį pareigūnai sunešdavo ir sudėdavo per darbo laiką iš vairuotojų surinktus pinigus, – atskleidė I. Dervanovskis. – Vėliau už aikštelę atsakingas asmuo iš šiukšlių dėžės paimdavo pinigus ir nuėjęs į tualetą juos padalindavo dalimis ir išdalindavo dirbusiems pareigūnams“.
Ilgametis muitininkas neslėpė, kad ir pats ne kartą iš šiukšlių dėžės ėmė pinigus, o paskui juos tualete suskaičiuodavo ir padalindavo.
„Pinigų būdavo surinkta įvairia valiuta – litais, eurais, Rusijos rubliais ir JAV doleriais, – sakė I. Dervanovskis. – Pinigus turėdavau išrūšiuoti pagal valiutą ir dalindavau lygiomis dalimis tarp tuo metu importo aikštelėje dirbusių pareigūnų, kad visiems atitektų vienodas skaičius visomis valiutomis surinktų pinigų. Jei likdavo pinigų likutis, kuris nepasidalindavo lygiomis dalimis, jis buvo skiriamas bendroms reikmėms: kavai, arbatai, cukrui ir pan.“.
Nuslėpti gaunamus pinigus buvo nesudėtinga „Vidutiniškai per parą vienam pareigūnui gaudavosi nuo 50 iki 250 litų – į dokumentus būdavo dedami 5-20 litai, 5-10 JAV dolerių, 5 eurai, 100-300 Rusijos rublių“, – sakė muitininkas.
Jis taip pat prisipažino, kad nuslėpti gaunamus pinigus buvo nesudėtinga.
„Kadangi visada būdavau apsirengęs kombinezonu, ant kurio pilvo buvo kišenė, pinigus įsidėdavau į kišenę, o vėliau juos sumesdavau į šiukšlių dėžę“, – sakė I. Dervanovskis.
Pareigūnas tikino, kad niekada iš vairuotojų nereikalaudavo pinigų, tačiau jų neatsisakė, nes po skyrybų reikėjo išlaikyti dukrą.
„Jeigu nebūdavo įdėta pinigų, tai ir nereikėdavo, suformindavau dokumentus ir paleisdavau vairuotoją“, – per apklausą kalbėjo jis.
Muitininkas: vairuotojai buvo verčiami mokėti pinigus
Tuo metu I. Dervanovskio kolega, į darbą priimtas būtent tuomet, kai buvo pradėti slapta sekti muitininkai, pareiškė, kad kai kurie muitininkai specialiai užlaikydavo tuos vairuotojus, kurie prie dokumentų neįdėdavo pinigų.
„Kai įsidarbinau Medininkų poste, supratau, kad čia veikia sistema – į Lietuvą atvykstantis vairuotojas, norėdamas susitvarkyti dokumentus, turi muitinės pareigūnui į pasą įdėti pinigų, – sakė muitininkas. – Iš karto kolegų ėmiau klausinėti, už ką yra renkami pinigai, tačiau man tebuvo paaiškinta, kad yra tokia tvarka: tai yra tokia tradicija, jie dedami ne už nieką“.
Pasak muitininko, kuris baudžiamojoje byloje yra tik liudytojas, tais atvejais, jei vairuotojai į pasą neįdėdavo pinigų, ilgiau užtrukdavo muitinis forminimas, be to, buvo detaliai tikrinamos transporto priemonės, o pats krovinys ir transporto priemonės būdavo siunčiamos peršviesti rentgenu bei ant svarstyklių.
„Tokiu atveju vairuotojas poste užtrukdavo gerokai ilgiau – paprastai dokumentai yra sutvarkomi per 10 min., o tokiu atveju, kai vairuotojas neįdeda į pasą pinigų, jo forminimas ir dokumentų tvarkymas užtrunka 30-40 min.“, – sakė jis.
Muitininkas taip pat atskleidė, kad yra girdėjęs, kaip kai kurie jo bendradarbiai vairuotojams laidydavo užuominas apie kyšį.
„Kai į dokumentus nebūdavo įdėta pinigų, kai kurie muitininkai rodydavo į pasą ir klausdavo „kur“ ar „kur fito“, – sakė jis. – Esu girdėjęs sakant, kad „reikia padaryti kopiją“, o tai reiškia, jog vairuotojas turi padvigubinti jau į pasą įdėtą pinigų sumą, nes per mažai įdėta, pvz. tik 100, o tvarka buvo tokia, kad reikia įdėti 200 rublių.“
Muitininkas sakė, kad po kiekvienos pamainos gaudavo 150-200 Lt. Vežėjai vairuotojams duodavo pinigų kyšiams mokėti Kad Medininkų kelio poste muitininkams reikėdavo mokėti pinigus, pareigūnams patvirtino ir vairuotojai. Vienoje krovinių pervežimo bendrovėje dirbantis vairuotojas pasakojo, kad visi Lietuvos ir Baltarusijos sieną kertantys vairuotojai žinodavo, jog neįdėjus pinigų muitininkai ims kabinėtis.
„Poste yra tokia tvarka, kad važiuojant per postą ir forminant dokumentus visada reikia pareigūnams įdėti pinigų, o jeigu jų neįdedi, muitininkai susigalvoja papildomų veiksmų, siunčia į rentgeną arba dar kur nors, – sakė vairuotojas. – Visada stengiausi į pasą įdėti pinigų, kad prie manęs nesikabinėtų, tačiau kartą jų neįdėjau, tai muitininkas mane nusiuntė į rentgeną peršviesti automobilį“.
Krovinius iš Ukrainos į Lietuvą dažnai gabenantis vairuotojas sakė, kad kyšininkavimo schema Medininkų kelio poste yra plačiai žinoma vežėjų tarpe.
„Mano įmonės vadovas duoda pinigų ir šitoms išlaidoms“, – prisipažino vairuotojas.