Korupcijos byloje įtariamų teisėjų suėmimo terminas oficialiai baigiasi šeštadienį, tačiau teisėjai buvo paleisti į laisvę viena diena anksčiau, nes kalėjimas šeštadienį suimtųjų neišleidžia. Visi trys teisėjai ir taip pat jų papirkimu įtariamas klaipėdietis verslininkas Rolandas Vasiliauskas buvo išleisti po 16 val., kai jau buvo pasibaigęs oficialus įkalinimo įstaigos darbo laikas.
Pirmasis laisvę išvydo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas – baudžiamąsias bylas nagrinėjančio teisėjo prie kalėjimo laukė sūnus ir advokatas Saulius Juzukonis. Kalbėti apie korupcijos bylą ir pareigūnų pareikštus įtarimus V. Bavėjanas nebuvo linkęs, tačiau pažymėjo, kad tikroji tiesa yra ne ta, kokia yra pateikiama viešojoje erdvėje.
„Nebuvo taip, kaip buvo rašoma“, – sakė V. Bavėjanas, atsisakęs savo žodžius paaiškinti plačiau. O paklaustas, kaip vertina pačią situaciją, kai net aštuoni teisėjai įtariami korupcija, jis sakė: „Kaip galima vertinti išėjus iš Lukiškių – vertinu taip, kaip ir yra, realiai vertinu“.
V. Bavėjanas pažymėjo, kad nepripažįsta jam pareikštų įtarimų. „Laikas parodys, kas čia teisus, kas ne“, – prieš sėsdamas į sūnaus vairuojamą automobilį sakė ilgametis teisėjas.
Gerokai buvo šnekesnis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis – civilines bylas nagrinėjančio teisėjo pavardė korupcijos byloje siejama su garsiąja Druskininkų Vijūnėlės dvaro byla. Tiesa, prieš kalbantis su žurnalistais jo žmona ragino gerai pagalvoti.
„Dėl situacijos pasakysiu pakankamai rimtai – kad aš nuoširdžiai atsiprašau Lietuvos piliečių, kad ta situacija pasirodė nemaloni, sukrėtė juos ar nuteikė nemaloniai, aš nuoširdžiai atsiprašau – plačiąja prasme“, – kreipdamasis į žurnalistus kalbėjo H. Jaglinskis.
Jis pažymėjo, kad negali kalbėti apie jam pareikštus įtarimus ir čia pat pridūrė, kad Lukiškėse pasiruošė kalbai, kurią norėjo pasakyti.
„Jeigu galime pakalbėti apie kitką, dar noriu atsiprašyti visų jūsų žurnalistų, kad tą dieną, vasario 21 d., (kai teismas sprendė klausimą dėl suėmimo) aš taip baisiai atrodžiau – buvau nepasiruošęs, nesiskutęs, be šukuosenos, netikėtai man viskas buvo, – sakė H. Jaglinskis. – Šiandien aš šiek tiek, žinodamas, kad jūs lauksite, pasiruošiau, kad atrodyti padoriau. Dar noriu pasakyti, kad būdamas tokiose įstaigose, kur nemalonu psichologiškai, aš noriu padėkoti čia dirbantiems žmonėms – nežinau visų jų pareigų, bet žinokite, čia dirba profesionalai, labai taktiški žmonės, aš negirdėjau, kad per tas dienas kur nors būtų pakeltas balsas. Tai mane teigiamai nuteikė.“
Paklaustas, kaip atrodo teisingumas žvelgiant iš kitos pusės, pabuvus už grotų, H. Jaglinskis kalbėjo: „Aš galbūt pasakysiu filosofiškai, kad gal geriausias tas gydytojas, kuris gydo nuo gripo, kai jis yra persirgęs pats gripu“. Paprašytas patikslinti, ką turėjo omeny, jis sakė: „Vis tiek reikia pamatyti, kaip čia sudėtinga gyventi.“
H. Jaglinskis negalėjo pasakyti, ką veiks išėjęs į laisvę. „Sunku pasakyti, ką veiksiu, nieko neveiksiu, man taikomi dideli apribojimai“, – teigė Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
Tuo metu paskutinysis iš Lukiškių kalėjimo išėjęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas nebuvo linkęs bendrauti su žurnalistais.
„Nu ką, sveikinu su pavasario pirma diena ir raginu visus ateiti prie balsadėdžių“, – tepasakė jis.
Nuo komentarų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą susilaikė ir iš Lukiškių išleistas verslininkas R. Vasiliauskas. Jis piktinosi kalinimo sąlygomis ir žadėjo į visus klausimus atsakyti vėliau.
Tiriant galimą korupciją Generalinė prokuratūra ir STT buvo sulaikiusi 34 asmenis – tyrimas atliekamas dėl stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.
Prezidentės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą. Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.
Teisėjai turi didelę 24–37 metų darbo patirtį, jie daugybę metų nedarė karjeros, todėl specialiųjų tarnybų pareigūnai neturėjo pagrindo tikrinti jų ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Korupcijos byloje sulaikyti šeši advokatai, įtariami papirkimu, tarpininkavimu paperkant ir kitomis nusikalstamomis veikomis – Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Arūnas Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje), Gintaras Ruseckas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas Aringas Kartanas, kiti teisininkai bei asmenys. Įtarimai yra pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, taip pat Vijūnėlės dvaro savininkui Žilvinui Poviloniui.
STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur. Pareigūnai neskelbia, ar yra užfiksavę kyšio perdavimus.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.
„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“
„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“
Galimas nusikalstamas veikas tiria penkių prokurorų grupė, trims jų yra suteiktas specialiojo prokuroro statusas. Pažymima, kad kol įtariamųjų kaltės neįrodė teismas, jie yra laikomi nekaltais.