„Pažymėtina, kad tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas, bet galimas ir tikslingas tais atvejais, kai nepritaikius tokios priemonės kaltas asmuo gali ir ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. kai teismas įžvelgia būtinybę riboti tokio asmens galimybes užsiimti aiškiai ir tiksliai nurodyta veikla“, – pažymėjo Alytaus policijos pareigūnui Tomui Lebežinskui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjos Aušros Vingilės pirmininkaujama kolegija.
Pasak teismo, nenustatyta, kad per 8 metus, kol vyko baudžiamasis procesas, T. Lebežinskas būtų dar kada netinkamai atlikęs savo, kaip policijos pareigūno, pareigas, kartas, dėl kurio jis nuteistas, buvo pirmasis, be to, nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, praeityje nebuvo teistas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.
Teisėjai nusprendė, kad sulaikytajam areštinėje nesunkiai sveikatą dėl neatsargumo sutrikdžiusiam ir tinkamai pareigų neatlikusiam Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam postiniui turi būti skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Jos metu nuteistasis įpareigotas būti namuose nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Be to, nuteistas pareigūnas nukentėjusiuoju pripažintam vyrui privalės sumokėti 2,5 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti, bei daugiau kaip 4 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Neįtikėtina, bet ši baudžiamoji byla daugybę metų klaidžiojo trijų instancijų teismuose – ją net du kartus buvo nagrinėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), panaikinęs žemesnių teismų priimtus nuosprendžius. Be to, baudžiamojon atsakomybėn patrauktam pareigūnui prokurorai ne kartą keitė kaltinimus.
Šie sužalojimai, kuriuos nukentėjusiajam reikėjo gydytis net kelis mėnesius, buvo traktuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas policijos pareigūnas viso proceso metu savo kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad tą vakarą į komisariato budėtojų dalį buvo pristatytas vyras, kuriam buvo apie 2,39 prom. girtumas.
„Pristatytas nukentėjusysis elgėsi neramiai: tai atsisėsdavo, tai atsistodavo, gestikuliavo rankomis, minėjo, kad jis yra tarnavęs Afganistane, būtent dėl to jį vertinau kaip padidintos rizikos asmenį – jis yra karys, apmokytas specialių veiksmų, – pasakojo T. Lebežinskas. – Jis nesileido apžiūrimas ir tikrinamas, dėl to buvo perspėtas, kad jeigu nevykdys reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. Kai bandžiau jį pastatyti prie sienos, jis muistėsi, nestovėjo ramiai, todėl buvo išvestas į koridorių, kur yra laisva siena, nes budinčioje dalyje yra suolų, aštrių daiktų, kompiuterinė įranga ir nėra pakankamai vietos kontroliuoti žmogų. Tada bandydamas sulaikytąjį pastatyti prie sienos, paėmiau už dešinės rankos ir prašiau, kad šis stotų prie sienos ir vykdytų reikalavimus, nes kitaip bus panaudota prievarta, bet jis nuo sienos atsistūmė ir užsimojęs kaire ranka sukosi į mane – vyras buvo pakankamai stiprus, nesugebėjau vienas jo suvaldyti, todėl į pagalbą atėjo mano kolega. Mes jį bandėme statyti prie sienos, bet tas vyras vis tiek stangrino rankas, bandė ištrūkti, todėl turėjome panaudoti kovinių imtynių veiksmus – tik tada jį paguldėme ant grindų ir liepėme duoti rankas už nugaros, nes jis jas laikė pakišęs po savimi.“
Pasak pareigūno, sulaikytasis ir toliau atsisakė paklusti teisėtiems reikalavimams, dar kartą buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, tačiau nukentėjusysis jis vis tiek bandė ištrūkti, todėl buvo „fiksuotas“ ant grindų.
„Bandant paimti ranką lenkti už nugaros, jis neleido, bandžiau ją lenkti, ją ištraukiau jėga ir užfiksavau, paruošiau dėti antrankius – viena koja prispaudžiau mentę, o kita spaudžiau nugarą, mano kolega kojomis spaudė nukentėjusįjį ties strėnomis ir sėdmenis, – pasakojo pareigūnas. – Sulaikytasis nenurimo, mus keikė necenzūriniais žodžiais, grasino, kad mes nedirbsime, sakė, jog jis mus po vieną susiras...“
Pareigūnas pažymėjo, kad netrukus sulaikytasis nusiramino, todėl buvo patalpintas į sulaikymo kamerą.
„Kai vėliau jį vedžiau į tualetą, jis skundėsi skausmais, tačiau medikų atsisakė“, – T. Lebežinskas negalėjo pasakyti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado ekspertų nustatyti sužalojimai, nes teisėtos fizinės jėgos panaudojimas nebuvo viršytas, o veiksmai koridoriuje, kai jis buvo statomas prie sienos, taip pat rankų užlaužimas, guldymas ant žemės – buvo teisėti.
„Manau, kad sužalojimai ant vyro veido galėjo atsirasti tada, kai jis buvo paguldytas ant grindų, nes jis muistėsi ir galėjo susižaloti į grindis – mes privalėjome panaudoti kovinių imtynių veiksmus, nes jis bandė ištrūkti, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, buvo užsimojęs ranka, nesileido apžiūrimas, o šonkaulių sulaužyti, fiksuojant žmogų, neįmanoma, be to, jokių smūgių nukentėjusiajam nei aš, nei mano kolegos nesudavė“, – aiškino pareigūnas.
Jo teigimu, sulaikytojo elgesys kėlė realią grėsmę budėtojų patalpoje buvusiems policijos pareigūnams, nes jis tiek iki atliktos asmens apžiūros, tiek iki atliekant kovinius imtynių veiksmus elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų reikalavimų.
Tuo metu policijos komisariate sužalotas vyras sakė, kad nemalonumai prasidėjo, kai jis po patikrinimo alkotesteriu atsisakė pasirašyti ant neblaivumo patikrinimo duomenų.
Nukentėjusysis neslėpė, kad pareigūnams buvo užsiminęs, jog anksčiau tarnavo Afganistane, tačiau ir tai nė kiek neišgąsdino policininkų – esą šie pasakę, kad „dar ne tokius apramina“.
„Pasakiau, kad jiems taip viskas nesibaigs, apie jų veiksmus pranešiu, bet jie sakė, kad vis tiek nieko nebus, nes jie visi savi“, – sakė vyras.
Anot jo, tuo metu, kai jis buvo paguldytas ant grindų, pareigūnai jo veidą trynė į grindis, buvo prispaudę galvą, kad šis jos negalėtų pakelti.
„Paskui man sudavė 2-3 stiprius smūgius į šonkaulius, nieko negalėjau padaryti, mano ranka buvo užlaužta, – sakė jis. – Tuomet net negalėjau rėkti, po smūgių buvau trumpam praradęs sąmonę.“
Nukentėjusysis tikino, kad vėliau buvo uždarytas į kamerą, tačiau dėl didelių skausmų negalėjo joje būti – paprašė iškviesti greitosios pagalbos medikus.
„Atvykę medikai mane apžiūrėjo, bet kadangi buvau neblaivus, medikai negalėjo atstatyti užlaužtos rankos, todėl pareigūnai pasakė, kad mane atveš, kai išsiblaivysiu, – pasakojimą tęsė sulaikytasis. – Bet skausmai nesiliovė, todėl pareigūnai dar kartą iškvietė medikus, tada jau buvau nuvežtas į ligoninę, bet dėl neblaivumo man nieko negalėjo padaryti, davė tik nuskausminamųjų ir tada atgal parvežė į areštinę.“
Vyras teigė, kad ligoninėje medikai padarė tik rankos rengteno nuotrauką, nors jis skundėsi skausmais ir šone.
„Skausmai nesiliovė, todėl ryte vėl buvo iškviesta greitoji pagalba – tuomet mane nuvežė į polikliniką, pilnai apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę – medikai nustatė, kad man buvo pradurtas plautis, išsukta ranka, sulaužyti šonkauliai, ant veido buvo kraujosruvos“, – nukentėjusysis teigė, kad ligoninėje gulėjo 3-4 dienas, dar po to 3 mėnesius gydėsi namuose.
Į prokuratūrą dėl areštinėje patirto smurto jis kreipėsi tik po 9 dienų: „Prieš tai negalėjau vaikščioti“.
Tiesa, kadangi jam buvo nustatyti sužalojimai, medikai apie tai pranešė policijai, todėl į ligoninę buvo atvykęs tyrėjas, tačiau apie tai, kas nutiko komisariate jis tuo metu neišdrįso papasakoti: „Bijojau, nes mane sužalojo pareigūnai.“
Baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vaizdo įrašus, kurie taip pat patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, išanalizę teisėjai konstatavo, jog nekyla abejonių dėl policijos pareigūno T. Lebežinsko kaltės.
Pasak teismo, nors T. Lebežinskas nenumatė, kad gali kilti padariniai, tačiau pagal aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti: „Jis yra policijos pareigūnas, apmokytas naudoti specialius kovinius imtynių veiksmus ir pastoviai tobulinantis šiuos savo įgūdžius.“
Teisėjai taip pat pažymėjo, kad nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiajam nebuvo labai sunkios, nes buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o žalai atsirasti įtakos turėjo ir jo paties elgesys.
„Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ne tyčiniais, o neatsargiais veiksmais“, – nors nukentėjusysis iš policijos pareigūno prašė priteisti 8 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėjai nusprendė, kad 2,5 tūkst. Eur suma yra pakankama dėl neteisėtų veiksmų atsiradusių negatyvių padarinių kompensacijai.