Tokiu būdu yra apeinamas sudėtingas ir nepatogus tiesioginis užsieniečių įdarbinimo modelis: kam užsieniečius darbinti Lietuvoje, jeigu mano konkurentas juos komandiruojasi be leidimų dirbti?
Šiuo metu ukrainiečiai atvyksta į trumpesnę kaip 90 dienų komandiruotę ir dirba Lietuvoje be leidimų dirbti, be leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių D vizų, tik su biometriniais pasais. Patikrinimų metu dokumentai parodo, kad užsieniečiai Lietuvoje kaip ir nedirba (jie atvyko į trumpalaikę komandiruotę); jie formaliai pavaldūs užsienio darbdaviui, mokesčiai nuo algos mokami užsienyje.
Taip praktikoje iškyla fiktyvaus komandiravimo problema: pagal įstatymą tokia komandiruotė teisėta, bausti darbdavio nėra pagrindo, tačiau praktika rodo, jog darbdavys maskuoja darbo santykius.
Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Garsusis šio įstatymo 58 straipsnio 12 punktas, reglamentuojantis darbuotojų iš užsienio įmonių komandiravimo į Lietuvą tvarką, netenka galios. Tai reiškia, kad Lietuvos darbdavys, norėdamas komandiruoti užsienietį į Lietuvą, nuo 2019 m. kovo 1 d. turės kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti išduoti komandiruotam užsieniečiui leidimą dirbti Lietuvoje.
Lietuvos darbdaviai, kurie užsieniečių tiesiogiai neįdarbina, tačiau sudaro paslaugų ar darbų atlikimo sutartis su subrangovais, turėtų būti itin atsargūs ir patikrinti, ar pas subrangovą komandiruojami į Lietuvą užsieniečiai turi leidimus dirbti.