Tuo metu daugiau kaip keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme nuteistas S. Velečka ir kiti nuteistieji įsitikinę, kad taip įkalinimo įstaigoje grobstomos valstybės lėšos – iš biudžeto mokama už visų pataisos namuose esančių suimtųjų maitinimą, nesvarbu, ar jie šį maistą valgo.
Naujausiais baldais ir technika apstatytame ir modernų viešbutį primenančio pastato korpuse gyvenantys nuteistieji, žemesnio rango kalinių vadinami „vierchais“, retai kada lankosi pataisos namų valgykloje, tačiau šią savaitę iš anksto susitarę į ją užsuko.
Bet čia jų niekas nelaukė, nors pusryčiai nuteistiesiems pagal įstatymą priklauso ir privalėjo būti paruošti. Bet maisto dvyliktojo būrio kaliniai negavo – jo pritrūko, o kai nuteistieji ėmė piktintis, kad pataisos namuose pažeidžiamos jų teisės ir blogiausiu atveju jiems priklauso vadinamasis sausas davinys, vos nekilo riaušės – vienas pareigūnas su ašarinių dujų balionu stojo prieš nuteistuosius.
Kaliniai įsitikinę, kad jeigu būtų nevykdę šio pareigūno reikalavimų ir neišsiskirstę iš valgyklos, netrukus pataisos namuose būtų kilę neramumai, o jų tramdyti greičiausiai būtų iškviesti ginkluoti viešojo saugumo pareigūnai.
Kas atsitiko pataisos namuose ir kodėl nuteistieji liko be maisto, nors už jį iš valstybės biudžeto kasmet sumokami milijonai eurų? Į šį klausimą atsakymo kol kas neturi ir Marijampolės pataisos namų administracija, kuri dar tą pačią dieną pradėjo tyrimą.
Tuo metu už nuteistųjų maitinimą atsakinga Kauno bendrovė „Niklita“, maitinimo paslaugas teikianti ir Alytaus bei Kybartų pataisos namuose, nuo komentarų susilaiko – jos atstovas DELFI teatsiuntė tokį atsakymą: „Visus paaiškinimus ir ataskaitas, susijusias su maitinimo paslaugos teikimu Marijampolės pataisos namuose, teikiame Marijampolės pataisos namams ir paslaugos teikimą kontroliuojančioms institucijoms“.
Kalinių protesto akcijos atgarsiai pasiekė ir DELFI – bausmę atliekantys nuteistieji ryžosi viešai papasakoti ne tik apie vos įkalinimo įstaigoje nekilusį maištą, bet ir gyvenimą už grotų. Į susitikimą su žurnalistais atėjo keturi dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų bausmę atliekantys vadinamajame „vierchų“ korpuse gyvenantys nuteistieji, kurie po pokalbio prisipažino, kad už tai, jog bendravo su žurnalistais, greičiausiai bus nubausti – esą įkalinimo įstaigoje tokios nerašytos taisyklės. Daugiau apie tai – vaizdo įraše.
S. Velečka: – Dabar pensininkai žiūri ir galvoja: ko jie dar nori, čia viskas yra, geros sąlygos, bet juk kalba ne apie tai – kalbame apie tyčiojimąsi. Skambinome į Teisingumo ministeriją R. Kazėnienei, sakė, tikrai atvažiuos, reikia, kad įsisuktų į šį širšalą, jį išardytų, nes tai, kas čia darosi, mūsų akimis, baisu.
Ateiname į valgyklą valgyti, 60 žmonių atėjo, bet – nėra maisto: vien iš mūsų būrio negavo 19 žmonių. O valgyti ateina vos apie 30 proc. žmonių, visi kiti valgo savo maistą. Mes sakome, kvieskite valdžią, bet prieina kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas su dujų balionu ir piktai sako: einat iš čia ar neinat? Ir kitam sako – užsirašyk šio kalinio numerį.
Po viso šito incidento prie manęs priėjo du žmonės ir sakė: gerai pagalvok, ką darai. Man tai jau yra perspėjimas – juk, sakė, tau sėdėti čia reikia. Ir nenustebčiau, kad man dabar kokio kaifo pakištų per kratą ar pareikštų, kad mutinu vandenį, reguliatorius. Dabar žinau, kad iš čia anksčiau neišeisiu, nebent valdžia pasikeis.
Ruslanas Mikilevičius: – Mus, gyvenančius dinaminės priežiūros grupėje, į valgyklą veda pareigūnai su palyda grupelėmis – nuveda ir užrakina, mes net išeiti negalime. O dabar nutiko, kad pareikalavo išeiti ir šaukė, ko jūs čia stovite, neinate, o mes net nepavalgę, ir durys užrakintos, net fiziškai negalime išeiti – akivaizdžiai mus bandė išprovokuoti.
Aš jau paskambinau į Kalėjimų departamentą ir išdėsčiau visą poziciją – mes klausėme ir vykdėme nurodymus, todėl sakė, viskas gerai, jūs viską protingai padarėte.
Čia kapsi, kapsi, kaip ir žiurkę tu užspausk į kampą, ir šoks tas gyvūniukas, ji neturi kur dingti. Aš dėl tos valgyklos pats ne kartą ėjau pas direktorių ir jo pavaduotojus, jie šaukia, muša ranka į krūtinę, kad davinys yra šventas dalykas, yra nuo senų laikų, nuo sovietų. Jie žino visą situaciją, čia n kartų buvo pasakyta, kad trūksta davinių – būryje 60, ateina valgyti 20, o gauna tik 7 žmonės.
Aišku, mums teisinasi, kad čia ne mes maitiname, čia ne pataisos namai, o firma maitina, bet juk esmė, kad jūs turite kontroliuoti šią firmą.
Dabar aš reikalauju teisėtai, aišku, visuomenė sako, kad kokie kaliniai yra blogi, nes jie yra vieninteliai, kurie reikalauja ir gina savo teises, kad vykdytų įstatymą, kurį priėmė leidžiamoji įstatymų valdžia – jie priėmė, ne mes priėmėme šiuos įstatymus. Man priklauso tas, tas, tas – aš neprašau nieko daugiau.
Už tą maistą yra sumokėta, valstybė už jį sumoka, nesvarbu, kiek žmonių ateina valgyti. Už maistą sumoka mokesčių mokėtojai, bet mes jo negauname.
S. Velečka: – Aišku, tai turi aiškintis tam tikros instancijos, ne mes. Bet mes norime pasakyti, kad atėjome normaliai, mums nebuvo paaiškinta, mus išvarė kaip gyvulius iš ten.
M. Stanius: – Ir dar užsirašė visų pavardes, grasino tarnybiniais pranešimais, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tu gauni drausminę nuobaudą ir jau negali pretenduoti į lygtinį paleidimą. Viskas daroma senais sovietiniais metodais – tu prieš sistemą esi niekas. Visuomenei deklaruoja, kad čia yra pataisos namai, bet čia – tikrai ne pataisos namai.
Tačiau kas su mumis kalbės, kai mes net iš valgyklos buvome išvaryti kaip gyvuliai, nors nešaukėme, net nesikeikėme – dabar net negalime niekam apie pasakyti, niekur dar taip nebuvo. O vėliau, jau po pietų pas mane atėjo vienas pareigūnas ir klausia, ar valgysiu konservų. Bet man ryte jų reikėjo, kai aš valgyti norėjau!
M. Stanius: – Dėl maisto viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai mes paprašėme jį pasverti – pasvėrė 45 porcijas ir visose buvo per mažas svoris. Net duona svėrė per mažai! O dabar padarė, kad jeigu norime pasverti, tai turime prie pat langelio sverti – jeigu bus per maža porcija, pridės. Bet juk turi būti viskas taip paruošta, kad nereikėtų kiekvieną kartą sverti.
Po šio įvykio labai seniai pataisos namuose dirbantis vienas pareigūnas mums prisipažino, kad visko matė, bet dar nebuvo matęs, kad kaliniui neduotų maisto. Net sovietų laikais, jeigu nebūdavo ko valgyti, duonos duodavo.
S. Velečka: – Maistas čia valgykloje yra baisus – mėsoje nėra mėsos, žuvies kotletuose - žuvies. Kai buvau įkalintas Lukiškėse, o po to Šiauliuose, laikiausi dietų – visą laiką valgiau varškėtukus, sriubas, o čia gal tik du kartus buvau nuėjęs. Kartą paragavau varškėčių – davė du mažus blynelius, kuriuose – tik miltai, jokios varškės. Daugiau ir nevaikštau.
R. Kazėnienė: tokių atvejų negali būti
Nuteistieji sako, kad būtina kuo skubiau pataisos namuose atlikti auditą – esą jo metu paaiškės daug skandalingų faktų. Ir ne tik dėl maitinimo – praėjusiais metais įkalinimo įstaigoje buvo atidarytas atnaujintas korpusas, kuriame nuteistieji bausmę atlieka ne būriuose po keliolika žmonių, o tris keturis kalinius talpinančiose individualiose kamerose.
Anot nuteistųjų, už statybos ir remonto darbus buvo sumokėtos įspūdingos sumos iš valstybės biudžeto, tačiau darbai greičiausiai atlikti taip nekokybiškai, kad kasdien išryškėja brokas.
„Na, mes veltėdžiai, yra kaip yra, bet mes norime, kad viskas būtų sutvarkyta ir kad visi žinotų, kaip yra leidžiami sąžiningai dirbančių žmonių į biudžetą sumokėti pinigai“, – sakė M. Stanius.
Anot jo, valstybė kasmet sutaupytų ne vieną milijoną, jeigu rimtai žiūrėtų į situaciją įkalinimo įstaigose. „Geriau tie pinigai būtų skirti geriems darbams, sergantiems vaikams – baisu ir suskaičiuoti, kiek šiandien išmetama pinigų arba jie nuplaukia į balą“, – sakė nuteistasis.
„Kai tik baigsime auditą Kalėjimų departamente, vyksime į Marijampolę – iki šiol čia nebuvo tikrinta finansinė ir ūkinė veikla“, – sakė ji.
Valstybės tarnautoja mano, kad nuteistųjų skundai dėl jiems nesuteikto maisto yra pagrįsti.
„Taip neturėtų būti, nes nepriklausomai nuo to, kiek nuteistųjų ateina valgyti, gaminama visiems tuo metu įkalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems, nesvarbu, ar jie ateis valgyti, ar ne, – sakė R. Kazėnienė. – Tas maistas, kuris lieka, turi būti traktuojamas kaip atliekos, bet jo niekam neturėtų pritrūkti, nes finansavimas maistui tikrai nėra sumažintas. Valstybė moka ir skiria finansavimą tam kiekiui žmonių, kiek yra kalinama įkalinimo įstaigoje.“
Pasak jos, analogiška situacija buvo Pravieniškių pataisos namuose, dėl to jau yra yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir didelės žalos valstybei būtent dėl išmetamo maisto kiekio.
„Tai yra didžiulė problema, galimai tai yra piktnaudžiavimas, nes nustatyti realių kiekių, kiek faktiškai yra suvalgoma ir kiek yra išmetama, neįmanoma, nes tai yra nekontroliuojama, o tai yra terpė piktnaudžiavimui, – pabrėžė R. Kazėnienė. – Tas pats yra ir su maisto gamyba, produktų į įkalinimo įstaigą atvežimu. Kiekviena įstaiga turėtų nusistatyti kontrolę ir jų yra prievolė kontroliuoti sutarties vykdymą – ar gamintojas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Turi kontroliuoti ir reikalauti iš gamintojo, kad laikytųsi. Tik, deja, situacija yra kitokia.“
Pataisos namų direktorius: protestas – kerštas už kratas
Marijampolės pataisos namų direktorius Regimantas Kavaliauskas neslepia, kad tai, kas šią savaitę įvyko jo vadovaujamoje įstaigoje, tikrai nėra kasdienis įvykis, todėl šiuo metu yra atliekamas tyrimas, kurio metu siekiama išsiaškinti visas priežastis.
Direktorius mano, kad protesto akciją surengę nuteistieji taip bando keršyti įkalinimo įstaigos administracijai už išvakarėse surengtas kratas kai kurių nuteistųjų gyvenamosiose vietose.
„Mes manome, kad šios akcijos esmė yra visai ne ši akcija – jiems įstrigo krata ir dėl to jie suorganizavo masinę nepaklusimo akciją, – sakė R. Kavaliauskas. – Į valgyklą jie paskutiniai atėjo valgyti ir pritrūko devyniolikos porcijų, bet kas gavosi – jie kviečiasi pareigūną, jis ateina, gerai, pritrūko, jie neturi to maisto valgykloje, jūs skirstykitės, mes išsiaiškinsime ir duosime jums žinią, kame reikalas. Nes ką mes galime padaryti – ne mūsų ta valgykla, ne mes gaminame maistą, mes nežinome, kodėl maisto pritrūko. Bet jie, matote, kaip viską išverčia – išvijo juos nevalgius!
Kadangi valgykloje taip pat dirba nuteistieji, neatmetame galimybės, kad visa tai iš anksto buvo suderinta ir pasirūpinta, kad maisto pritrūktų. Neatmetama ir ta galimybė, kad jie tyčia viską išdalino, todėl ir pritrūko. Bet, žinoma, jiems yra pagrindas priekaištauti – nėra maisto. Ir mums reikia išsiaiškinti, todėl užklausėme firmos, kuri maitina, kodėl taip yra, jie mus informavo, kad lyg kažkuriuo metu daugiau nuteistųjų atėjo. Mes viską ištirsime, peržiūrėsime filmuotą medžiagą ir nustatysime, ar viskas tai, ką sako, yra tiesa – juk negali paimti ir per pusvalandį išsiaiškinti. Viskas būtų paprasčiau, jeigu tai būtų mūsų objektas ir mūsų darbuotojai gamintų maistą.“
Pataisos namų vadovas sako, kad prižiūrėtojai nepažeidė įstatymų reikalavimų, kai nuteistuosius įspėjo, jog prieš juos gali būti panaudotos dujos, jeigu šie nevykdys nurodymų išeiti iš valgyklos.
„Juk nė vienas nenori, kad dėl tokių smulkmenų kiltų neramumai, bet įsivaizduokie, yra penkiasdešimt žmonių, pasportavusių, jeigu pastebėjote, ir eina keli pareigūnai, tai kaip jiems jaustis – eiti su tušinuku? – kalbėjo R. Kavaliauskas. – Todėl jie pasiima spec. priemonių, kad bent minimaliai savigynai turėtų, bet tikrai ne tam, kad specialiai užpultų.“
Ar pataisos namų direktorius įvykdė nuteistųjų prašymą ir po protesto akcijos nuėjo pasikalbėti su kaliniais, kodėl „Agurkinių“ lyderis S. Velečka apgyvendintas naujai įrengtose kalėjimo patalpose su moderniausiais baldais ir technika, o šimtai kalinių glaudžiasi nutręštose kamerose, kaip atrodo „Agurko“ kambarys, kokius ypatingus pageidavimus jis išreiškė pataisos namų administracijai ir kodėl S. Velečkos žmona Marina Bui-Velečkienė pataisos namuose nustebo išvydusi DELFI žurnalistus, skaitykite tik DELFI jau kitą savaitę.
