Prieš savaitę DELFI skelbė, kad Teisingumo ministerija pasiūlė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma, jog darbdaviui draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba dirbti darbus, ir darbuotojo ypatingus asmens duomenis bei asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones, išskyrus tuos atvejus, kai šie asmens duomenys būtini patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbams dirbti.
Kitaip tariant, gauti duomenų apie darbuotojo buvusį teistumą bus galima tik tokiu atveju, jei bus nurodoma, kad pareigų negali atlikti teistas asmuo. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių. Viena vertus, teisė į asmens duomenų apsaugą yra stiprinama, tačiau ar taip nepažeidžiamos kitų asmenų teisėti interesai?
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai Lietuvoje įsigalios tik nuo kitų metų gegužės.
Tuo metu bendros Asmens Duomenų Apsaugos Reglamento nuostatos galios ir bus taikomos visoje Europos Sąjungoje, todėl teisinis reguliavimas ir reikalavimai, nustatyti Reglamente, visose Europos Sąjungos šalyse bus vienodi. Estijoje jau dabar teismai pradėjo formuoti praktiką, kuri sudaro sąlygas bausti didelėmis baudomis už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, todėl derėtų būti itin atidiems.
Kolegos iš advokatų kontorų grupės „Triniti“ Estijos biuro pasakojo apie nacionaliniame Estijos teisme neseniai paskelbtą teismo sprendimą, kuriame teismas nagrinėjo klausimą, ar buvęs darbdavys teisėtai perdavė darbuotojo asmens duomenis potencialiam darbdaviui.
Buvęs Talino universiteto profesorius siekė gauti analitiko ir konsultanto darbą Vokietijos bendrovėje. Jo kandidatūra buvo atrinkta kaip viena iš potencialių kandidatūrų, pakliūnančių į galutinį kandidatų sąrašą. Vokietijos bendrovė kreipėsi į buvusią profesoriaus darbovietę – Talino universitetą, – norėdama įvertinti mokslininko darbą Talino universitete.
Universitetas pateikė atsakymą Vokietijos bendrovei, o ši informavo mokslininką, kad, atsižvelgiant į universiteto pateiktą informaciją, jo kandidatūra nebus tinkama darbo vietai užimti.
Mokslininkas pateikė ieškinį Estijos nacionaliniam teismui, tvirtindamas, kad universitetas Vokietijos bendrovei pateikė neteisingą informaciją, o informacijos atskleidimas yra neteisėtas jo asmens duomenų tvarkymas, kadangi mokslininkas nebuvo davęs sutikimo atskleisti jo asmens duomenis. Kreipdamasis į teismą mokslininkas pareikalavo ir žalos atlyginimo, nes, jo manymu, jis dėl neteisėtų universiteto veiksmų prarado metų darbo kontraktą su Vokietijos įmone.
Teismas paaiškino, kad asmens duomenų tvarkymas gali būti atliekamas tik gavus duomenų subjekto sutikimą arba teisėtais tikslais, kurie yra nustatyti įstatyme.
Taigi, buvusio darbuotojo asmens duomenys gali būti tvarkomi ir atskleidžiami tik gavus sutikimą iš buvusio darbuotojo, kadangi, šiuo atveju, jokių įstatyme nustatytų pagrindų atskleisti naujam darbdaviui buvusio darbuotojo asmens duomenis nebuvo.
Ši teisminė praktika rodo, kad kiekvienam duomenų valdytojui reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais yra tvarkomi asmens duomenys, kadangi duomenų valdytojui, atliekančiam tvarkymo veiksmus, bet kuriuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai.