Šiuo nusikaltimu buvo kaltinama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos specialybės ketvirtakursė Viktorija Kolbešnikova ir vienos bendrovės vadybininkas Linas Kleinas – bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad jie viešai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, kurstė prieš jas smurtauti ir fiziškai susidoroti.
Kaip pranešė Kauno apylinkės teismo atstovė Vaida Bytautė, baudžiamoje byloje surinktus duomenis išanalizavęs teismas kaltinamuosius išteisino, nes nebuvo tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie kartu ir draugais dalyvavo klijuojant plakatus.
Apklausus liudytojus, buvo tik vienas, kuris teigė iš nuotraukų atpažinęs L. Kleiną kartu su draugais klijuojant plakatus, tačiau teisiamajame posėdyje šis liudytojas jau abejojo savo duotais parodymais ir sakė, jog galėjo suklysti.
Teismas konstatavo, kad nusikaltimas, kuriuo V. Kolbešnikova buvo kaltinama, neturi nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nesurinkta duomenų, kad ji padarė minėtą nusikaltimą.
Teisme apklausta kaltinamoji neneigė kartu su draugais klijavusi plakatus. Savo poelgį ji aiškino noru atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią pabėgėlių situaciją ir jų laikymo sąlygas. Ji kategoriškai neigė, jog šiuo plakatu ji ragino susidoroti su kitataučiais.
V. Kolbešnikova pasakojo, kad plakato turinys buvo nukopijuotas iš protestų, vykstančių kitose Europos šalyse. Tai patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas vienas profesorius, kuris nurodė, kad tai yra vertinys iš Europos anarchistų angliško šūkio.
Kartu su byla teismui buvo perduoti vaizdo įrašai bei nuotraukos, tačiau dėl prastos kokybės neįmanoma buvo atpažinti jose esančių asmenų.
Teismas padarė išvadą, kad plakatai negalėjo sukelti realios grėsmės ar kurstyti žmones smurtauti prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ar socialinės padėties pagrindu.
Išteisinamajame nuosprendyje pažymima, kad kiekvieną kartą, kai reikia spęsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.
Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, ir baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama ir taikoma kaip kraštutinė.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Kauno apygardos teismui.