Tai ketvirtadienį Lukiškėse pranešė teisingumo ministras su kalėjimų sistemos vadovais.
Anot Teisingumo ministerijos vadovo Elvino Jankevičiaus, Lukiškių iškėlimas valstybei kainuos ne daugiau kaip pusantro milijono eurų, kurie bus skirti iš kalėjimų sistemos biudžeto. Bendras kalėjimų biudžetas yra per 70 mln. eurų.
Kalinius planuojama perkelti į Vilniaus, Pravieniškių, Marijampolės, Panevėžio pataisos namus. Į šias įkalinimo įstaigas bus perkelti ir 354 pareigūnai – planuojama, kad valstybė kompensuos jiems kelionės išlaidas, jeigu gyvenantys Vilniuje turės dirbti kitame mieste.
Jeigu Lukiškių kalėjimas bus iškeltas, jį planuojama perduoti Turto bankui, kuris spręs, ką su juo daryti.
„Lukiškes keliame dėl trijų keturių pagrindinių priežasčių: mums trūksta pareigūnų kitose įstaigose, taip pat kiekvienos įstaigos uždarymas sutaupo lėšas, sutaupymas keliaus į bendrą pareigūnų darbo užmokesčio fondą, – sakė E. Jankevičius. – Kitas dalykas – Lukiškių tardymo izoliatorius neatitinka Europos Tarybos standartų, CPT (Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) rekomendacijų, todėl yra priteisiamos išmokos kaliniams. Įgyvendinus visas šias priemones mes galėsime startuoti geriau, mes manome, kad kalėjimas Vilniaus centre šio miesto tikrai nepuošia.“
Pasak jo, kitais metais didės pareigūnų skaičius kitose įkalinimo įstaigose, o naujos kalinimo sąlygos atitiks europietiškus standartus. „Kitais metais bus vykdomi remontai – kol kas reikia suremontuoti patalpas, kiekviena įstaiga privalės atlikti numatytus darbus“, – pabrėžė ministras.
E. Jankevičius pripažįsta, kad kalėjimų sistemai reikia didesnio finansavimo, tačiau „nebūtinai reikia didinti biudžeto lėšų dydį“, pinigus galima „paimti iš vidaus“ – racionaliai paskirstyti valstybės skiriamas lėšas.
Ministras sakė, kad Norvegija finansuos kalėjimų pertvarką – bus skirta 20 mln. eurų. Be to, planuojama Vilniuje įrengti naują pareigūnų mokymo centrą. „Mes mokysime pareigūnus, kaip reikia atitinkamose situacijose elgtis, investuosime į pareigūno kompetencijos stiprinimą, kelsime jų kvalifikaciją“, – pabrėžė E. Jankevičius.
Šiuo metu Lukiškėse kali daugiau kaip šimtas iki gyvos galvos įkalintų nuteistųjų, tarp jų – ir vienintelė moteris A. Bružaitė. Ji bus perkelta į Panevėžį, kur jai specialiai įrengtos atskiros patalpos.
„Iškėlimas vyksta jau ir šiandien – arešto bausme nuteisti asmenys perkeliami į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių, asmenys, kurie laukia apeliacinio teismo, perkeliami į Šiaulių tardymo izoliatorių, moterys, kurios yra nuteistos ir yra sulaikyme, bus perkeltos į Panevėžio pataisos įstaigą, o metų pabaigoje tardymo izoliatoriuje esantys asmenys bus perkelti į Vilniaus ir Pravieniškių pataisos namus, tardymo izoliatoriaus pagrindinė funkcija bus perduota Vilniaus pataisos namams“, – sakė Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis.
Jo teigimu, iki gyvos galvos įkalinti asmenys iš Lukiškių bus perkeliami į Pravieniškes, jeigu tam pritars teismas, ir į Marijampolės pataisos namus. „Žiūrėsime pagal aplinkybes, jie gali būti perkeliami ir į kitus pataisos namus“, – sakė R. Krikštaponis.
Sieks sumažinti kalinių skaičių
Teisingumo ministras įsitikinęs, kad Lietuvoje reikia mažinti kalinių skaičių, todėl Vyriausybei teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įkalinti tik pavojingiausius nusikaltėlius. Anot E. Jankevičiaus, jeigu pataisoms pritars įstatymų leidėjas, šalyje turėtų sumažėti maždaug 20 proc. įkalintųjų asmenų – šiuo metu pataisos namuose yra 6,5 tūkst. kalinių, todėl nuteistųjų skaičius per metus gali sumažėti maždaug 1,3 tūkst. nuteistųjų. Jiems būtų skiriamos kitos griežtos apribojimo priemonės.
„„Nuteistųjų Lietuvoje yra per daug, mes esame pirmi Europos Sajungoje, mūsų bausmių vykdymo politika bus nukreipta į kalinių mažinimo skaičių, – pažymėjo teisingumo ministras. – Labai tikiuosi, kad ministrų kabinetas tam pritars. Šiandien dar sunku prognozuoti, kiek bus sumažinta nuteistųjų, bet galėtų sumažėti apie 20 proc., žinoma, reikia pasižiūrėti, koks bus priimtas projektas, o tada galėsime tiksliai įvardyti skaičių.“
„Jeigu bus priimtos pataisos, tikimės, kad jau kitų metų liepos mėnesį nuteistųjų, kuriems skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, sumažės, o padidės tų, kuriems taikoma alternatyvi ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, – sakė Kalėjimų departamento direktorius. – Todėl, tikėtina, reikės stiprinti Probacijos tarnybą, o pataisos įstaigose mažės nuteistų asmenų.“
Kitais metais taip pat planuojama pagerinti sąlygas nuteistiesiems, kurie bausmės atlikimo vietoje nedaro pažeidimų ir yra linkę pakeisti savo elgesį.
„Siekiame, kad nuteistasis būtų arčiau savo artimųjų, visuomenės, jam būtų sudarytos tinamos sąlygos, galbūt būtų skiriamas didesnis skambučių, pasimatymų skaičius, natūralu, taip jis labiau suartėtų su savo artimaisiais ir jam būtų lengviau integruotis į visuomenę, – pažymėjo R. Krikštaponis. – Nuteistasis, žinodamas, kad gali būti perkeltas į lengvąją grupę, elgtųsi pozityviai ir tokių įvykių, kokie aprašomi „Pravieniškių mafijos“ knygoje, būtų mažiau arba visai neliktų.“