Komitetas, kurio sprendimų Lietuva privalo laikytis, taip pat paskelbė, kad mūsų valstybė privalės E. Kusaitei sumokėti kompensaciją už jos patirtus pažeidimus bei visas bylinėjimosi išlaidas. Tai pirmas kartas, kai Jungtinių Tautų komitete Lietuvai priimamas nepalankus sprendimas.
„Lietuva taip pat privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią panašiems pažeidimams ateityje, be to, per 180 dienų Lietuva privalo informuoti Komitetą apie priemones, kurių ji ėmėsi išvadoms įgyvendinti“, – Jungtinių Tautų komitetas taip pat nurodė, kad valstybė paskelbtas išvadas turi paskelbti viešai lietuvių kalba. Vyriausybė tai jau padarė – komiteto sprendimas skelbiamas Teisingumo ministerijos puslapyje.
Kokia kompensacija bus išmokėta E. Kusaitei, dar neaišku, tai Teisingumo ministerija turės nuspręsti per pusę metų. Be to, tai pirmas kartas, kai Lietuvai nurodyta sumokėti kompensaciją, o Komiteto priimtas sprendimas negali būti skundžiamas.
Žmogaus teisių komitetui E. Kusaitė skundėsi dėl Lietuvos teismuose nagrinėtos baudžiamosios bylos, kai ji buvo pripažinta kalta dėl valstybinį kaltinimą vadinamojoje terorizmo byloje palaikiusių tuomečių Generalinės prokuratūros prokurorų Justo Lauciaus ir Mindaugo Dūdos įžeidimo.
Lietuvos teismai yra nustatę, kad E. Kusaitė dar 2011 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo koridoriuje, kai teisėjai svarstė prokuroro M. Dūdos prašymą E. Kusaitei skirti suėmimą, pareiškė, kad prokurorai yra nusikaltėliai.
„Prokuroras, mano manymu, yra ... vykdo nusikaltimus..., kaip jie gali žudyti žmones... Laucius ir Dūda yra nusikaltėliai“, – pareiškė E. Kusaitė, kurios pasisakymas buvo cituojamas ne tik interneto portaluose, laikraščiuose, bet ir televizijoje.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui skundą pateikusi E. Kusaitė nurodė, kad iškėlus baudžiamąją bylą ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl prokurorų įžeidimo Lietuva pažeidė jos saviraiškos laisvę.
E. Kusaitės manymu, saviraiškos laisvės ribojimas nebuvo proporcingas, o nacionaliniai teismai nepateikė tinkamų ir pakankamų argumentų tokiam ribojimui pateisinti.
Nuteistajai palankų sprendimą priėmę Komiteto nariai paskelbė, kad yra leidžiami tam tikri saviraiškos laisvės ribojimai, tačiau tik tiek, kiek ribojimus numato įstatymai ir tai yra būtina kitų asmenų teisėms ir reputacijai gerbti arba valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti.
„Saviraiškos laisvė yra neatsiejama nuo asmens raidos ir yra būtina bet kuriai visuomenei, saviraiškos laisvė yra laisvos ir demokratinės visuomenės pagrindas, o bet koks šios laisvės ribojimas turi atitikti griežtus būtinumo ir proporcingumo reikalavimus“, – spręsdamas, ar saviraiškos laisvės ribojimas atitiko teisėto tikslo reikalavimą, Komitetas nurodė, kad valstybės turėtų vengti baudimo už neteisingus komentarus kurie buvo paskelbti per klaidą, tačiau nesant piktos valios.
Komitetas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus, kad E. Kusaitė buvo nuteista ne už kritikos prokurorų atžvilgiu išsakymą, bet už kritikos išreiškimą įžeidžiančiu būdu, tačiau pažymėjo, kad „kai kurios E. Kusaitės pasisakymo dalys liko nacionalinių teismų nenagrinėtos, nacionaliniai teismai pateikė sutrumpintą komentaro versiją ir kad jie nepateikė konteksto, kuriame komentaras buvo pareikštas.“
E. Kusaitei palankų sprendimą priėmęs komitetas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teismai tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad jos komentaras buvo išsakytas baudžiamajame procese, kuriame E. Kusaitei buvo pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą, bei į tai, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.
Be to, pažymima, kad E. Kusaitės baudžiamoji byla „sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir galėjo turėti politinių aspektų, todėl kritikos, kurią ji išreiškė prokurorų atžvilgiu, ribos galėjo būti platesnės.“
Anot Komiteto, teismo E. Kusaitei skirta bauda galėjo būti per didelė našta, atsižvelgiant į jos jauną amžių ir į tai, kad baudžiamojo proceso metu ji niekur nedirbo.
„E. Kusaitės atvejis nepriklausė sudėtingiausių bylų kategorijai, jos saviraiškos laisvės ribojimas buvo neproporcingas ir nepateisinamas“, – teigiama sprendime.
Su šiuo sprendimu nesutiko du Komiteto nariai iš Portugalijos ir Tuniso, pažymėję, kad daugelyje šalių E. Kusaitei būtų iškelta byla dėl nepagarbos teismo pareigūnui ar teismo įžeidimo vykdant jam savo funkcijas: „Komitetas, vietoje to, kad prisidėtų prie teismo autonomijos ir savarankiškumo išsaugojimo, įskaitant pagarbą teisėjams ir prokurorams ir teisinės valstybės prinipo taikymą, nusprendė eiti visai kita kryptimi. Daugelyje teisinių sistemų kartu su teisėjais prokuroras laikomas teisminės valdžios nariu, veikiančiu visuomenės labui ir jos interesais.“
Anot jų, E. Kusaitės įžeidžiantis komentaras turėjo būti vertinamas kaip trukdantis prokuroro nešališkumui ir tinkamam jo funkcijų atlikimui ypač jautrioje ir rimtoje baudžiamojoje byloje, padariusioje didelį poveikį visuomenei.
„Tada išreiškiau savo nuomonę, o demokratinėje valstybėje to niekas nedraudžia, – aiškino ji. – Tai buvo emocinės būklės išraiška, bet taip reagavau į prokurorų daromus pažeidimus man fabrikuojamoje terorizmo byloje. Tada man buvo šokas, kiekvienas žmogus tai išgyvena skirtingai... Man jau kažkaip viskas tą akimirką buvo vienodai, tokioje situacijoje vieni žmonės rėkia, kiti – verkia, o man išsprūdo tokie žodžiai“.
E. Kusaitė sakė, kad jos pasisakymas nebuvo suplanuotas ir ji neturėjo jokio noro prokurorus įžeisti: „Tai tiesiog išsprūdo, suprantu, kad tie žodžiai negražiai skamba, bet aš ir iki šiol esu pikta ant prokurorų, kad jie fabrikuoja mano bylą.“
Ji pridūrė, kad pasakyti žodžiai tebuvo „emocinės būklės išraiška“: „Tuo metu nieko nesiekiau, tai buvo įtampos išsiliejimas, vidinio skausmo atskleidimas, nes pagrindo prašyti mane suimti nebuvo, emocijos paėmė viršų – virš proto, virš visko, aš visą laiką jaučiausi gniuždoma, o dieną man buvo šokas – prokuroras M. Dūda paprašė mane suimti.“
Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik prokuroras J. Laucius – jis parašė pareiškimą dėl įžeidimo. Kaltinimų E. Kusaitei taip pat nusikaltėliu išvadintas M. Dūda nereiškė, todėl byloje jis buvo tik liudytojas.
„Aš nesu padaręs nusikaltimų, nesu teistas, prieš mane nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai, faktas, jog teisinio pagrindo taip mane pavadinti, ji neturėjo, – anksčiau yra sakęs J. Laucius. – Šias žinias ji paskleidė viešai, neapibrėžtam raštui asmenų ir tik dėl to, kad aš, kaip prokuroras, atlikau savo tiesiogines funkcijas. Pasakyti žodžiai yra užgaulūs ir pažeminantys, būtent dėl to ir kreipiausi, kad E. Kusaitės žodžiai būtų teisiškai įvertinti“.
Pasak J. Lauciaus, užgaulius žodžius teismo koridoriuje pasakė ir kelios „moterėlės“, kurios šaukė, jog prokurorai yra „šėtono apsėsti, išgamos“, o E. Kusaitės pasakytus žodžius išgirdo visa Lietuva, o žodis „nusikaltėlis“ yra suprantamas vienareikšmiškai.
E. Kusaitės byla dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Lietuvos apeliacinis teismas yra nustatęs, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su čečėnų kilmės Rusijos piliečiais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą.
„Tačiau veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą“, – kaip vieną pagrindinių išteisinimo motyvų nurodė teisėjas Linas Šiukšta.
Jis taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. „Tokius teisėsaugos organų veiksmus, kai nusikalstama asmens iniciatyva palaikoma, (...) vertinama kaip nusikalstamos veikos provokacija, tokia teisėsaugos veikla neatitinka įstatymų. Vertinama, kad surinkti duomenys gauti neteisėtu būdu“, – sakė teisėjas.
Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E.Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencinių priemonių, tai yra įspėti merginą, kad jos veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir pan. Vietoj to dėl E. Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Apeliacinio teismo kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jos teigimu, iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E. Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos.
E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimų dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.