Taip pat 1992 metais spalį referendumu priimtos Konstitucijos kūrimo darbo grupei vadovavęs teisininkas interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" sako nuolat iškylančiose diskusijose dėl Konstitucijos normų pavojaus nematantis.
"Skaitydami Konstituciją žmonės įžvelgia joje vis kitus niuansus. Tai - asmens laisvė. Politinės partijos, institucijos, teismai taip pat gali aiškintis, mąstyti skirtingai, bet oficialiai tai daryti leidžiama tik Konstituciniam Teismui. Diskusijose dėl Konstitucijos normų neįžvelgiu pavojų", - sakė teisininkas.
Tačiau jis taip pat pastebėjo neretai matantis bandymų "ant vieno kurpalio užtempti vieną ar kitą aiškinimą, nors tai dažnai nesuderinama su tuo, ką yra sakęs Konstitucinis Teismas".
"Vis dėlto Konstitucija išliko stabili - iki šiol pakeisti tik 7 jos straipsniai, ir tai yra vertybė", - taip pat pažymėjo J.Žilys.
"Nemanau, kad klausimai, iškylantys taikant Konstituciją, kenkia Lietuvos demokratijai. Yra subjektyvus požiūris, politiniai interesai, tačiau ryškesnių trukdžių Konstitucijai užtikrinti normalų gyvenimą Lietuvoje nematyti", - kalbėjo teisės profesorius.
Jis taip pat sakė iš dalies sutinkantis su siūlymais dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. "Dėl diskusijų apie Seimo narių skaičiaus mažinimą iš dalies sutinku. 1989 metų rugsėjį, kai buvo nustatoma Aukščiausios Tarybos rinkimų tvarka, susidėliojo 141 deputatas. Tačiau demografiniai poslinkiai labai ryškūs. Jei kas norėtų svarstyti šį klausimą, tai turėtų daryti iškart, kai tik susirinks naujas Seimas", - sakė J.Žilys.
1992 metų spalio 25 dieną Lietuvos piliečiai priėmė atkurtos Lietuvos Konstituciją.