Dar šį mėnesį buvo pradėti veiksmai tokios teisinės pagalbos sutarties tarp Estijos ir Rusijos panaikinimui, o Latvijoje šiuo metu taip pat jau prasidėjo diskusijos dėl analogiškos sutarties denonsavimo. Todėl natūraliai kyla klausimas, kada šios sutarties panaikinimą pradėsime svarstyti Lietuvoje?
Pasenusi ir nebeaktuali
Net sunku patikėti, kad šiuo metu tarp Lietuvos ir Rusijos galiojanti teisinės pagalbos sutartis nėra kvestionuojama. Tai ta pati sutartis, kuri buvo sudaryta 1993 metais. Bet prisiminkime, kad 1993 metais Rusija buvo visiškai kitokia, o Lietuvoje buvo ir kitokia nuotaika Rusijos atžvilgiu. 1993-ųjų metų Rusija išvedė kariuomenę iš Lietuvos ir su tuometinio prezidento Boriso Jelcino vyriausybe buvo siejamos viltys, kad Rusija taps demokratinių pasaulio šalių šeimos nare. Todėl 1993-ųjų metų sutartis tai atspindi – santykio atvirumą, abiejų šalių teismų sprendimų bei administracinių aktų pripažinimą. O dabar turime situaciją, kai sutartis liko iš 1993 metų, o gyvenimas, santykiai su Rusija ir bendras supratimas yra kardinaliai pasikeitę.
Apima visus kertinius teisinius santykius
Šios sutarties panaikinimo ar suspendavimo klausimas aktualus dėl to, kad ji apima labai plačias sritis. Pirmiausiai ji bendrai aptaria teisinius santykius, teisinius principus bei žmonių teisę į teisinę gynybą. Todėl ši sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos yra realus susitarimas, kad teisinę pagalbą mes tarpusavyje teiksime pilnai, o tai apima beveik visas teisinio bendradarbiavimo sritis, įskaitant ir bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (liudytojų ir kaltinamųjų apklausą bei ekspertizių atlikimą vienoje ar kitoje šalyje dėl patogumo ir kt.). Taip pat toje sutartyje nurodyta, kad pripažinsime dokumentų įteikimą, teismų sprendimus, užtikrinsime nemokamą teisinę pagalbą bei bus užtikrinti šeimos santykių, visi civilinės būklės aktai, santuokos, santykių su vaikais, paveldėjimo klausimai. Svarbu ir tai, kad pagal šią sutartį įsipareigojame pripažinti teismų kompetenciją tarpusavyje, globos rūpybos, turtinius santykius, nuosavybės teisę. Taigi, iš esmės tai yra dviejų šalių, kurios pasitiki viena kitos teisine sistema, susitarimas. Juo remiantis tarsi pasitikima, kad teisinės sistemos, nors jos yra skirtingų valstybių, gali būti suderintos, tarp jų gali būti bendradarbiavimas, įskaitant baudžiamąsias bylas. Kyla logiškas klausimas, kaip mes galime pasitikėti dabartine Rusija – valstybe, kuri nepaiso sutartyje deklaruotų vertybių ir tarptautinės teisės apskritai?
Todėl tai, kad vis dar turime galiojančią teisinės pagalbos sutartį su Rusija, kelia rimtą etikos klausimą. Estijos teisingumo ministras Kalle Laanet yra minėjęs, kad yra neetiška turėti tokią sutartį, nes mes turime teisinės pagalbos sutartis su šalimi, kuri kalina opozicijos veikėjus ar užsienio žurnalistus. Sutartis numato, kad mes pripažįstame Rusijos teismų kompetenciją ir tas institucijas, kurios iš esmės yra agresoriaus ir diktatoriaus įrankiai. Tai – didžiulė etinė problema, nes dėl šios sutarties panaikinimo nebuvo žengti jokie žingsniai, nors Rusija jau beveik 2 metus beatodairiškai puola ir niokoja Ukrainą. Prisiminkime, kad tarptautinės sutartys, kurias yra ratifikavęs Lietuvos Seimas, turi aukštesnę teisinę galią už Lietuvos įstatymus. Ar mus tenkina, kad teisiškai Lietuvoje Putino marionetinius teismus pripažįstame kaip teisėtus teismus ir lyg sakome, kad jų sprendimus mes pripažinsime? Ar tikrai pateisinama, kad Lietuva šiandien teisiškai yra pasižadėjusi pripažinti opozicijos veikėjų ir žurnalistų kalinimą, neteisėtą prievartinį Ukrainos vaikų perkėlimą ir kitus kasdien Rusijos teismų ir valstybės institucijų atliekamus gėdingus aktus?
Palankus metas priimti sprendimą
Nors Lietuva užsienio politikoje visuomet elgiasi drąsiai, atrodo, kad teisinės pagalbos sutartis su Rusija liko pražiūrėta. Kita vertus, šiandien yra pats laikas apie tai kalbėti ir vertinti, ar mes galime ir turime galimybę tokią sutartį apskritai turėti. Ypatingai, kai ją panaikinti jau ėmėsi Estija bei aktyvias diskusijas pradėjo Latvija. Galų gale turime elgtis kaip civilizuota valstybė ir parodyti, kad mums netinka Rusijos elgesys, kuriam įvardinti tinka jau šimtmečiais žinoma frazė: „sutartys su Rusija yra vertos tiek, kiek popierius, ant kurio jos parašytos“. Bet sutartys su Lietuva neturi būti tiek vertos.
Aptariant tolesnius galimus veiksmus, Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių numato priemones bei teisinį būdą denonsuoti sutartį. Tai reiškia, kad jeigu Lietuvos Seimas nuspręstų, kad tokia sutartis nebeturėtų egzistuoti, ji turėtų būti panaikinta. Taip pat yra galimybė sustabdyti sutarties galiojimą dėl pažeidimo. Ypatingai todėl, kad akivaizdu, jog Rusija šią sutartį taiko tik tada, kai jai patogu. Galiausiai, pagal šitą sutartį iš esmės turėtų būti bendradarbiaujama su Lietuva Sausio 13-osios byloje arba Medininkų žudynių byloje, bet Rusija šios sutarties nei vienu svarbesniu klausimu nevykdo ir nepaiso.