Kaip šias teismų sistemos permainas vertina teismų vadovai, kokią naudą ši, neoficialiai „mažąja teismų reforma“ vadinama pertvarka duos į teismus besikreipiantiems asmenims, – kalba teismų pirmininkai.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis:
Nuo kitų metų naujajame Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbs daugiau nei 100 teisėjų, kartu su visais darbuotojais teismo pastatas Laisvės prospekte talpins apie 500 žmonių. Tokio didelio teismo Respublikoje dar nebuvo!
Kalbant apie reorganizacijos naudą, mes jau turime status quo – visi Vilniaus miesto apylinkių teismai bus vienoje vietoje. Tai, tikimasi, padės išspręsti komplikuotą bylos teismingumo nustatymo klausimą, o tai paspartins bylų nagrinėjimą.
Pagarba žmogui man visada siejasi su pagarba tiesai. Tad kalbant apie piliečių aptarnavimo operatyvumą, būtina atkreipti dėmesį ir į gero psichologinio klimato kūrimą paties teismo viduje. Vykdant teismų sujungimą norėtųsi išsaugoti pagarbą tiek teismo darbuotojui, tiek teismo lankytojui. Pliusiukai turi būti abiejose pusėse.
Kalbant valstybės lygmeniu, reikėtų pabrėžti teismų darbo krūvio optimizavimą ir sutaupytas lėšas. Policijoje lygiagrečiai vykstanti reforma, besikeičiantys Policijos padalinių adresai keičia ir ikiteisminius tyrimus aptarnaujančių teisėjų darbo krūvį. Visiems Vilniaus miesto apylinkių teismams susijungus į vieną didelį aparatą, darbo krūvis turėtų suvienodėti.
Jungiant sostinės apylinkių teismus, reikėtų objektyviai analizuoti ir surasti visų teismų stipriausias puses, geriausias praktikas ir visą dėmesį nukreipti į teisėjų darbo organizavimą. Tikimės, kad ši apylinkių teismų reorganizacija leis išgryninti teisėjų funkcijas, efektyviau formuoti praktiką, sudaryti platesnes galimybes teisėjų specializavimuisi.
Kaip ir bet kuri didesnė pertvarka, ši taip pat gali pareikalauti atitinkamų sprendimų ir papildomų lėšų, bet po kiek laiko pirminė investicija turėtų duoti teigiamų rezultatų. Svarbiausia turėti aiškią viziją – ko siekiama, jungiant teismus, ar įvertintos rizikos ir kokios naudos iš šių pokyčių tikimasi.
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis:
Teisėjų specializacija gerina teismo darbo kokybę: teisėjai gali labiau gilinti teisines žinias, reikalingas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas, operatyviai sekti naujausią aukštesnių teismų teisminę praktiką, jos tendencijas, sistemingai analizuoti savo darbą, siekiant vienodos to paties teismo teisėjų teisminės praktikos ir šalinant pasitaikančias teisės taikymo bei aiškinimo klaidas.
Teisėjų specializacija turi teigiamos įtakos organizuojant ir pačius teisminius procesus, nes vienos rūšies bylų kategorijas nagrinėja atskira teisėjų grupė. Tai nulemia bylų paskirstymo tolygumą, sumažina galimą per didelio bylų skaičiaus, tenkančio vienam teisėjui išnagrinėti per vieną dieną, atsiradimą. Žmonės, kurie yra aptarnaujami teisme, pokyčius pajus tik per ilgesnį laiko tarpą.
Tai, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai po reorganizavimo bus aptarnaujami viename teisme, iš esmės turėtų būti naudinga visiems, nes sumažės probleminių teismingumo klausimų. Teismo vieta nesikeis – tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono apylinkės teismai dabar yra miesto centre, nedaug nutolę vienas nuo kito.
Pastebėčiau, kad teismų reorganizavimas turėtų būti atliekamas planingai, visų pirma iškėlus reorganizavimo strateginius tikslus, orientuotus į teismo veiklos kokybės gerinimą, nustačius realų tokio reorganizavimo poreikį. Individualiai, atsižvelgus į kiekvieno teismo materialinę bazę, vidinius poreikius, teisėjų etatų skaičių ir nustačius optimalią naujo teismo vidaus struktūrą, turėtų būti parengtas reorganizavimo projektas, jo įgyvendinimo etapai, priemonės, finansavimas.
Šiuo metu reorganizavimas vykdomas kitu būdu, – visų pirma teismus sujungiant, o po to kuriant vidinę struktūrą, visuomenės aptarnavimo sistemą, neatlikus jos detalios analizės. Tai sudaro prielaidas atsirasti teismo veiklos trukdžiams ir tampa nemažu galvos skausmu būsimiems teismų vadovams.
Šiuo metu Kauno miesto apylinkės teismo pastate, esančiame Laisvės al. 103, neatlikus pastato suprojektuotos rekonstrukcijos, trūksta bylų nagrinėjimo salių, didelės dalies teisėjų materialinės darbo sąlygos yra blogos, todėl būtų buvę gerai teismų reorganizavimą pradėti vykdyti, išsprendus šiuos klausimus.
Seimui pritarus, kad teismų sujungimas bus vykdomas nuo 2013 m. sausio 1 d., bus galima tinkamai pasirengti naujo teismo funkcionavimui, sudaryti optimalią teismo vidaus struktūrą, teisėjų specializacijas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais užtikrinti nepertraukiamą ir sklandų teisminių procesų vyksmą.
Reforma bet kurioje srityje turi savo pagrindinius tikslus, tarp kurių – ne tik ekonominis efektas, bet ir funkcionalumas, atitinkamos srities modernizacija. Labai tikimės, kad sujungus Šiaulių rajono ir miesto apylinkės teismus, pagaliau pavyks išspręsti patalpų problemą, nes vienas teismas akivaizdžiai perpildytas, kitame esama daugiau erdvės. O darbo sąlygos tokioje svarbioje srityje kaip teismų sistema – turi didelę reikšmę.
Kartu tikimės teigiamų pokyčių ir dėl teisėjų darbo krūvio, specializacijos, teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumo. Sujungus Šiaulių miesto ir rajono apylinkių teismus darbo krūvis šių teismų teisėjams bus paskirstytas tolygiai, atsiras reali galimybė įvesti teisėjų specializaciją.
Reforma yra savotiška proceso grandinė, tad toli į priekį įžvelgti visus niuansus sunku. Akivaizdu viena – jeigu sistema veiks nepriekaištingai, tai bus į gera ir tam žmogui, kuris kreipsis į mus.
Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Julija Vorobjova:
Sujungus apylinkių teismus bus būtini tam tikri šių teismų struktūrų pasikeitimai, kurie turės teigiamos įtakos teismų darbo organizavimui, sudarys galimybę didinti teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą ir taupyti teismų ūkines išlaidas, didesnį dėmesį teikiant teismų darbo sąlygų gerinimui, teisėjų ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kėlimui.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, teismo struktūrą tvirtina teismo pirmininkas. Jis taip pat organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kartu su teismo pirmininko pavaduotojais ir skyriaus pirmininkais teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui.
Šiuo metu yra paskelbtos ir vyksta atrankos į po reorganizavimo veiksiančių apylinkių teismų pirmininkų pareigas. Atitinkamai struktūriniai pertvarkymai bus galimi tik pradėjus veikti naujiems teismams, paskyrus šių teismų pirmininkus ir jiems priėmus konkrečius sprendimus.