Aukščiau minėto straipsnio 3 dalyje yra pasakyta, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Būtent todėl yra labai svarbu tinkamai įforminti paskolos sutartį. Sutarties įforminimas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos leidžia išvengti ginčų, kylančių dėl sutarties sudarymo fakto.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.
Siekiant tinkamai įforminti Paskolos sutartį, joje reikėtų nurodyti: paskolos sutarties sudarymo vietą ir datą, paskolos davėjo ir gavėjo rekvizitus (jei paskolos šalys – fiziniai asmenys: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas), paskolos sumą (ar paskolintus rūšies požymiais apibudintus suvartojamus daiktus, pvz., 1 tona aukščiausios rūšies kviečių), paskolos grąžinimo terminą, palūkanų dydį ir jų mokėjimo tvarką. Paskolos sutartyje turi būti paskolos gavėjo patvirtinimas, kad jis gavo pinigus sutartyje nurodytus pinigus (ar daiktus).
Sutartis turi būti pasirašyta abiejų šalių. Siekiant sumažinti paskolos gavėjo galimybę ginčyti sutartį motyvuojant tuo, kad jis jos nepasirašė, reikėtų pareikalauti, kad paskolos gavėjas ne tik pasirašytų, bet ir savo ranka užrašytų vardą ir pavardę, kitus rekvizitus. Tokiu atveju ekspertams lengviau nustatyti paskolos gavėjo parašo tikrumą.
Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Reikia pabrėžti, kad teismų praktika dar iki naujo CK įsigaliojimo pripažino paskolos raštelį (pakvitavimą) tinkamu ir leistinu paskolinių santykių atsiradimo įrodymu. Paskolos raštelyje (pakvitavime) turi būti visi aukščiau nurodyti sutarties elementai bei paskolos gavėjo parašas.
Jeigu nebuvo laikytasi įstatymo reikalaujamos rašytinės formos, galimybės nuginčyti tokią paskolos sutartį yra ribotos.
Tai reiškia, kad paskolos davėjas bei paskolos gavėjas negalės remtis liudytojų parodymais ginčijant tokią sutartį teisme, nebent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sutarties sudarymo įrodymų, arba sutarties sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai prarasti ne dėl sutarties šalies kaltės, arba atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sutartį įforminti raštu ir kt. (CK 1.93 str.).
Jeigu paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, tai tokia sutartis gali būti teismo tvarka pripažinta negaliojančia pagal nukentėjusios sutarties šalies ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.).
Todėl jeigu sutartis yra pripažinta negaliojančia dėl vienos iš nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sutartį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.
Konsultacijas rengia Advokatų kontora Marapolskas, Kasiliauskas, Kunčius ir partneriai ADVERSUS, M.Valančiaus g. 6, 03105 Vilnius, tel. 8 5 2603772, el.p. info@advokatas.net