Visuose Lietuvos teismuose bylos nagrinėti teisėjams skirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, t. y. automatizuotu teisėjų atrankos būdu. Šitaip užtikrinamas atsitiktinis bylų paskyrimas teisėjams, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.
Ši kompiuterinė programa – tai Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulis (toliau – ir Modulis), kurio taikymą teismuose reglamentuoja Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas. Naudodamiesi šiuo Moduliu bylas teisėjams skirsto ir teisėjų kolegijas sudaro teismų ar teismų skyrių pirmininkai arba jų įgalioti asmenys.
Toks kompiuterinis bylų paskirstymo būdas Lietuvos teismuose ne visada buvo taikomas. Anksčiau bylos teisėjams buvo registruojamos ir skirstomos rankiniu būdu, vadovaujantis įvairiais kriterijais ‒ teisėjų pavardžių abėcėliniu sąrašu, teisėjų turimu stažu, konkrečiam teisėjui paskirtų bylų kiekiu ir jų sudėtingumu ar pan.
Nors LITEKO teismuose pradėta eksploatuoti 2004–2005 m., tačiau galimybė skirstyti bylas teisėjams kompiuterizuotai atsirado tik 2008–2009 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 3 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimus ir Bylų skirstymo modulis buvo baigtas tobulinti bei realiai integruotas į LITEKO. Nuo 2013 m. visiškai atsisakyta bylų skirstymo rankiniu būdu ir visuose teismuose bendrai taikomas automatizuotas bylų paskirstymo teisėjams metodas.
Teisme gavę bylą inicijuojantį dokumentą (ieškinį, kaltinamąjį aktą ir pan.) ar bylą (apeliacinėje, kasacinėje instancijoje ir kt.) teismo darbuotojai, naudodamiesi LITEKO, jį (ją) užregistruoja ir suformuoja elektroninę bylos kortelę. Pagal šios elektroninės bylos kortelės sukūrimo laiką nustatomas skirstytinų bylų eiliškumas. Tada naudojantis Moduliu kiekvienai bylai sudaromas teisėjų sąrašas (eilė).
Konkretų teisėją ar teisėjų kolegiją Modulis parenka pagal teisėjų specializaciją, įstatyme įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, teisėjų darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, prioritetine tvarka skirstomas bylas, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės ar kitus atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas. Jei nėra pagrindų, dėl kurių konkretus Modulio paskirtas teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas skirstantis asmuo patvirtina, kad byla paskirta eilės pradžioje esančiam konkrečiam teisėjui ar teisėjų kolegijai. Modulis išsaugo šiuos duomenis ir šitaip suformuojamas teisėjo ar teisėjų kolegijos skyrimo protokolas (žr. pav.).
Teisėjo skyrimo protokolas taip pat gali būti išspausdinamas ir dedamas į tą bylą, kuriai jis suformuotas, tačiau privalomumo to daryti nėra.
Teisėjų skyrimo protokolai yra vieši ir kiekvienas asmuo juos gali peržiūrėti internete (http://liteko.teismai.lt/protokolai/).
Protokoluose pateikiama duomenų ne tik apie tos bylos skyrimo metu nustatytus ir įvertintus pirmiau minėtus teisėjų sąrašo kriterijus, bet ir nurodomas bylos tipas, numeris, teisminio proceso numeris, paskirtas teisėjas, paskyrimo data ir laikas, bylą paskyręs asmuo, ar šis dokumentas sukurtas skubos tvarka, ar byla teisėjui paskirta skubos ar prioritetine tvarka, paskyrimo prioritetine tvarka priežastys ir pan. Bylų paskirstymo teisėjams protokolų ir jame esančių detalių duomenų viešinimo tikslas – didinti teismų skaidrumą ir padėti visuomenei suprasti, kaip bylos paskirstomos teisėjams.
Jei perdavus bylą Moduliu parinktam ir paskirtam teisėjui paaiškėja aplinkybės, dėl kurių šis teisėjas negali nagrinėti bylos (pavyzdžiui, teisėjas nusišalina ar yra nušalinamas, ilgam suserga ir pan.), prireikia tokį teisėją pakeisti kitu teisėju. Tuomet bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo teisėjo pakeitimo pagrindus ir panaikina pirminio teisėjo skyrimo protokolą. Tai padarius byla iš naujo dalyvauja automatizuotame bylų paskirstymo procese – atsižvelgiant į minėtus teisėjų priskyrimo kriterijus, Moduliu tai bylai suformuojamas naujas teisėjų sąrašas ir parenkamas kitas teisėjas, galintis ją nagrinėti. Visi šie duomenys taip pat matomi viešoje teisėjų skyrimo protokolų paieškoje.
Bylas teisėjams skirstyti neautomatizuotai (nesinaudojant Moduliu) galima tik išimtiniais ir būtinais atvejais: kai tam nėra techninių galimybių (pavyzdžiui, esant ilgalaikiam interneto ryšio sutrikimui, sutrikus Modulio veikimui, vykstant tvarkymo darbams ir pan.), kai vienarūšes bylas (analogiška faktinė ir teisinė situacija) tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) vienam teisėjui, kai konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų nustatytais pagrindais (grupės ieškinio bylos) ir pan. Tačiau visais atvejais turi būti nurodomos neautomatizuoto bylos skyrimo teisėjui priežastys ir teisiniai pagrindai.
Teisėjų tarybos patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše nurodytais pagrindiniais bylų paskirstymo teisėjams principais vadovaujasi visi teismai, tačiau kiekviename teisme taip pat dar yra teismo pirmininko įsakymu patvirtintos atskiros bylų skirstymo taisyklės. Tai nereiškia, kad kiekvienas teismas turi visiškai atskirą bylų skirstymo tvarką, ‒ joje bendra Teisėjų tarybos patvirtinta bylų skirstymo tvarka priderinama prie to teismo darbo specifikos, pavyzdžiui, prie įstatymuose tam tikram teismui priskirtos kompetencijos, bylų nagrinėjimo atskiroje instancijoje ypatumų, teisėjų specializacijų, teisme nustatytos darbo tvarkos.
Konkretaus teismo taisyklėse detalizuojama, kada bylos skirstomos (kasdien ar tik tam tikromis dienomis), kada skirstomos konkretaus tipo bylos (pavyzdžiui, bylos pagal apeliacinius skundus), taip pat gali būti nustatytas tą pačią skirstymo dieną maksimalus vienam teisėjui tenkantis bylų skaičius ir pan. Kiekvieno teismo bylų skirstymo taisyklės taip pat skelbiamos viešai to teismo interneto svetainėje arba Teisės aktų registre (https://www.e-tar.lt).
Nors pats automatizuotas bylų paskirstymo teisėjams būdas yra modernus ir progresyvus, padeda taupyti laiką, lėšas, efektyvina teismo procesą, tačiau teismai nuolat atlieka bylų paskirstymo proceso analizę, identifikuoja, su kokiomis problemomis susiduriama skirstant bylas tam, kad sistema būtų tobulinama. LITEKO Modulio sistemos tobulinimas vyksta nuolat, atsižvelgiant į teisės aktų pokyčius ir teismų poreikius, tačiau dėl finansinių lėšų trūkumo ir įvairių organizacinių problemų ne taip sparčiai ir sklandžiai, kaip norėtų šio Modulio naudotojai.
Šiuo metu dėl didelio duomenų kiekio ir ribotų techninių galimybių susiduriama su LITEKO sistemos, kurioje integruotas ne tik Bylų skirstymo modulis, bet ir daug kitų funkcionalumų (bylų registravimo ir apskaitos, teismų sprendimų viešo skelbimo internete, teismų statistikos generavimo ir skelbimo internete, bylos informacijos apsikeitimo tarp instancijų, teismo tvarkaraščių rengimo moduliai ir kt.), našumo ir greitaveikos problemomis. Todėl ne visada bylas skirstantys asmenys turi galimybę laiku automatizuotai paskirstyti bylas teisėjams. Bylų skirstymo modulio sistema nepakankamai užtikrina tolygų bylų paskirstymą teisėjams ir įvertina teisėjui priskirtų bylų skaičių, jų sudėtingumą, teisėjo užimtumą, taip pat nepakankamai atsižvelgia į bylų paskyrimo nagrinėti ir nagrinėjimo ypatumus atskirose bylų nagrinėjimo instancijose ir atskiruose teismų tipuose.
Korupcijos rizikos požiūriu 2019 m. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atliko tyrimą bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijoms srityje. Šio tyrimo metu nustatyta, kad bylų paskirstymo teisėjams procedūra yra tik iš dalies automatizuota, t. y. tik vienas šios procedūros veiksmas ‒ teisėjų sąrašo sudarymas ir teisėjo skyrimo protokolo suformavimas – atliekamas automatizuotai, kiti ‒ duomenų, reikalingų byloms paskirstyti, įvedimas ir koregavimas, galimybė atmesti Modulio pasiūlytus teisėjus arba paskirti konkretų teisėją ir kt. ‒ rankiniu būdu.
Anot STT tyrimo, Modulis leidžia skirstyti bylas skirstančio asmens nuožiūra suvedus ar nesuvedus atitinkamus duomenis, rankiniu būdu koreguojant pirminę informaciją, teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuoto konkrečios bylos paskirstymo proceso, teisėjų paskyrimo protokoluose nurodytos priežastys apie konkretaus teisėjo atmetimą gali būti formuluojamos abstrakčiai.
Teisėjų kolegijų sudėčių sudarymas yra nuspėjamas, nes sudaryti kolegijas naudojant Modulį galima neribotą skaičių kartų: kiekvienu paskesnio generavimo atveju Modulis tiesiog perkelia teisėjų pavardes viena eilute žemyn. Modulis nesusietas su Privačių interesų deklaracijų tvarkymo informacine sistema, todėl galimo interesų konflikto įvertinimas priklauso nuo bylas paskirstančių asmenų, o kai kuriuose teismuose toks patikrinimas prieš skirstant bylas visai neatliekamas. Šie ir kiti rizikos veiksniai gali sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio pažeidimams, todėl STT tyrime teismams rekomenduota mažinti žmogiškųjų veiksnių įtaką, tobulinti teisėjams tenkančio krūvio apskaičiavimo tvarką ir formules, labiau automatizuoti visus bylų paskirstymo teisėjams proceso etapus.
Teismai žada į STT tyrime pateiktas rekomendacijas atsižvelgti ir tobulinti Bylų skirstymo modulį, plėtoti jo funkcionalumus, tačiau dėl šiuo metu esamos LITEKO sistemos ribotų techninių galimybių ne visi sprendimai gali būti įgyvendinti greitai arba apskritai įgyvendinti. 2021 m. planuojama sukurti kokybiškai naują sistemą ‒ LITEKO2. Šios sistemos technologinės galimybės leis išspręsti daugelį Bylų skirstymo modulio problemų ir užtikrinti dar skaidresnį ir labiau automatizuotą bylų paskirstymą teismuose. Reikia pažymėti ir tai, kad vargu ar vien tik automatizuota kompiuterinė programa bus pajėgi atsižvelgti ir tinkamai įvertinti visus bylų skirstymo teisėjams procese reikšmingus kriterijus, nes neįmanoma aprašyti ir reglamentuoti visų iškylančių probleminių atvejų ir situacijų.
Aiškų, skaidrų, nešališką ir objektyvų bylų paskirstymą teismuose galima užtikrinti automatizuojant tuos bylų paskirstymo proceso etapus, kur tai objektyviai įmanoma, tačiau bylas skirstantiems asmenims paliekant sprendimo priėmimo galimybę pagal aiškiai aprašytas procedūras tuose bylų skirstymo etapuose, kuriuose kompiuterinė programa negali pakeisti žmogiškojo intelekto.
Asta Benetytė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja