„Buvau kankinamas visą dieną, bet pasiskųsti niekam negalėjau, nes man grasino, kad būsiu „sulaužytas“ – aš labai bijojau“, – po egzekucijos vienam įkalinimo įstaigos pareigūnui prisipažino nukentėjusiuoju pripažintas suimtasis.
Kad laikinai į įkalinimo įstaigą uždarytas suimtasis yra sumuštas, tik dienos pabaigoje, kai įkalintieji jau ruošėsi miegoti, pamatė vienas Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas – vakarinio apėjimo metu jis atkreipė dėmesį, kaip vienas kalinys klojosi lovą, o kiti du kameros „draugai“ kaip įmanydami bandė šį užstoti, kad jis nesimatytų.
„Tada per kameros duryse įrengtą langelį pamačiau, jog vienas iš kameroje buvusių suimtųjų yra sužalotu veidu, mėlynėmis po akimis“, – sakė kalėjimo prižiūrėtojas.
„Labai triukšminga diena“
Apie tai jis pranešė už pamainos darbą atsakingam pareigūnui, kuris nieko nelaukęs atėjo pasižiūrėti, kas atsitiko.
„Man paskambinęs Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas paklausė, ar yra fiksuoti suimtojo sužalojimai, kraujosruvos po akimis – kadangi jokių sužalojimų tądien nebuvo fiksuota, skubiai nuėjau į kamerą, – pasakojo jis. – Čia pamačiau suimtąjį su kraujosruvomis po akimis ir prakirstu antakiu, jį išsivedžiau į koridorių ir paklausiau, kas atsitiko. Jis pradėjo verkti ir paaiškino, kad kitas suimtasis atsiminė, kur yra anksčiau jį matęs ir už praeityje padarytus poelgius laisvėje pradėjo jį mušti. Jis pasakojo, kad nuteistasis jį buvo surišęs ir mušė surištą. Kai paklausiau, kodėl jis nepranešė pareigūnams, jis paaiškino, kad nuteistasis jam buvo prigrasinęs, jog jeigu kažkam pasiskųs, bus „sulaužytas“. Nukentėjusysis buvo išsigandęs dėl to ir niekam nieko nesakė, nors buvo kankinamas visą dieną.“
Šis pareigūnas iš karto reagavo į susiklosčiusią situaciją – visus tris kalinius tą patį vakarą uždarė į skirtingas kameras.
„Po išskirstymo į skirtingas kameras nei vienas iš suimtųjų netriukšmavo, nuėjo ramiai miegoti“, – sakė jis.
Tuo metu pareigūnas, budėjęs tuo metu, kai suimtajam buvo surengta egzekucija, vėliau aiškino, kad dienos metu nieko įtartino nebuvo pastebėjęs, nors pripažino, jog tądien kalėjime buvo „labai triukšminga diena“.
Dėl kokių praeities nuodėmių buvo sumuštas, nukentėjusysis pareigūnams nenorėjo aiškinti, tačiau jo asmens bylą peržiūrėję prižiūrėtojai iš karto suprato, kad dėl įvykdytų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Kojų padus degino žiebtuvėliu
Apie tai nebuvo linkęs kalbėti ir suimtą kalinį sumušęs anksčiau keturis kartus teistas klaipėdietis Lukas Arcimavičius.
„Kameroje buvau įkalintas su dar dviem asmenimis, kartu gyvenome apie tris mėnesius, – vėliau apklausos metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjams pasakojo nukentėjusysis. – Tą rytą L. Arcimavičius buvo susinervinęs, bet nežinau kodėl. Atsimenu, sėdėjau ant lovos, kai jis priėjo prie manęs ir kumščiu trenkė į dešinę akį, bet nieko man nesakė. Vėliau, jau po pietų, kai tualeto patalpoje ploviausi galvą kriauklėje, jis atėjo ir mane aptaškė vandeniu. Pasakiau jam: „Kvaily, baik“. Tada jis ėmė mane pulti ir trenkė kumščiu 3–4 kartus į kairę akį. Paskui jau kameroje jis mane užpuolė, kai buvau lovoje – surišo rankas už nugaros suplėšyta paklode ir užkimšo burną suplėšytais marškiniais. L. Arcimavičius mane kankino, spardė šonus, degino padus žiebtuvėliu. Taip jis mane laikė surištą maždaug valandą.“
Nukentėjusiojo teigimu, visa tai matė kitas kameroje kalėjęs suimtasis, kuris galop jį užstojo: „Jis L. Arcimavičiui pasakė, kad mane paleistų, nes jam buvo gaila žiūrėti.“
Apklausos metu jis taip pat pažymėjo, kad egzekucijos metu L. Arcimavičius jį ne tik mušė, bet ir keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais.
„Kai galop L. Arcimavičius mane atrišo, gal po kokio pusvalandžio jis vėl susinervinęs man trenkė kumščiu į galvos ir veido sritį gal kokius 6 kartus, o paskui pasakė, kad daugiau nemuš“, – kalbėjo nukentėjusysis.
„L. Arcimavičius mane mušė, nes sužinojo apie mano padarytus nusikaltimus laisvėje“, – apklausos metu sakė jis. Ir pridūrė, kad norėtų, jog jį sužalojęs kalinys atsakytų baudžiamąja tvarka.
Tiesa, vėliau, kai baudžiamoji byla pasiekė teismą, pareiškė, kad jį sumušęs L. Arcimavičius atsiprašė: „Jau šį įvykį pamiršau ir jam atleidau“.
Suimtasis taip pat nurodė, kad neturi jokių pretenzijų kaliniui, kuris matė, kaip L. Arcimavičius surengė egzekuciją: „Jis manęs nemušė“.
Nuslėpė savo praeitį
Tikrųjų priežasčių, kodėl kameroje užsipuolė suimtąjį, nei ikiteisminio tyrimo, nei vėliau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme L. Arcimavičius nenorėjo nurodyti, tačiau užsiminė, jog šiam negalėjo atleisti už melą – esą uždarytas į kamerą nuslėpė, kokiais nusikaltimais yra įtariamas.
Apklausos metu jis pasakojo, kad ta diena niekuo neišsiskyrė iš kitų: „Kažką veikėme, žaidėme kortomis.“
Jis tikino, kad konfliktas kilo tualeto patalpose, kai nukentėjusysis prausėsi galvą.
„Aš jam „pilnai“ atsukau vandens čiaupą, vanduo jį aptaškė ir jis mane pavadino „debilu“, – sakė L. Arcimavičius. – Todėl trenkiau jam vieną kartą į veido sritį. Jis nuo smūgio nukrito ant žemės. Tada ant manęs ėmė šaukti kitas kameros draugas, bet man buvo juokinga. Nukentėjusysis paskui man pasakė, kad yra biseksualus, aiškino, jog aš jam patinku… Nesusivaldžiau ir vėl trenkė jam į veidą. Vėliau nukentėjusysis melavo dėl to, už ką jis yra pasodintas. Kai sužinojau už ką, vėl nesusitvardžiau ir trenkiau.“
Tiesa, kurią sužinojo, L. Arcimavičių kaip reikiant įsiutino: „Tada jį surišau, uždengiau paklode ir pradėjau spardyti kojomis, daužyti rankomis į galvą. Paskui paėmė nukentėjusiojo koją, numoviau kojinę ir pradėjau deginti su žiebtuvėliu. Po to vėl jį mušiau, o tada palikau jį kelioms valandoms surištą.“
Anot jo, niekas apie tai nebūtų sužinoję, jeigu ne kalėjimo prižiūrėtojas, atėjęs vakare užgesinti šviesos.
„Suprantu, ką padariau, aš atsiprašiau, jis man atleido“, – L. Arcimavičius aiškino, kad gailisi dėl savo veiksmų, kitą kartą esą elgsis kitaip.
Tylėjo, nes bijojo, kad jis bus kitas
Tuo metu kitas nuteistasis, kameroje matęs surengtą egzekuciją, pareigūnams sakė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, nes L. Arcimavičius sužinojo, kokiais nusikaltimais šis yra įtariamas.
„Tą rytą L. Arcimavičius kameroje garsiai pasakė, kad atsiminė, jog nukentėjusysis oraliniu būdu yra tenkinęs nepilnamečius, – apklausos metu kalbėjo liudytojas. – Tuo metu jis sėdėjo prie stalo išsigandęs, o L. Arcimavičius priėjo prie jo ir pradėjo rankomis mušti į veido sritį, sakė: „Tai ką tu, pedofile, galvojai, pralysi tu čia?“. Nukentėjusysis visada tylėjo. Bandžiau L. Arcimavičių raminti, sakiau, kad nemuštų, bet jis man atkirto, kad jam yra „po***ui“. Jis visą dieną kabinėjosi ir mušė nukentėjusįjį, pamenu, suplėšėjo paklodę ir surišo jam rankas, o pakui užkimšo jam burną jo paties marškiniais. Tada L. Arcimavičius su žiebtuvėliu degino basus padus.“
Kalinys tikino norėjęs pašaukti pareigūnus, bet esą L. Arcimavičius jam liepė tylėti: „Tylėjau, nes galvojau, kad ir mane sumuš.“
Anot jo, smurto metu nukentėjusysis bandė šauktis pagalbos, tačiau nesugebėjo, nes jam buvo užkimšta burna.
Sumuštą suimtąjį medikai apžiūrėjo tik kitą dieną – medicinos dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, kairio užausio srityje, pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, viršutinės lūpos raudonyje, taip pat muštinė žaizdelė kairės akies vokų išoriniame kampe.
„Sužalojimai padaryti ne mažiau nei šešiais trauminiais poveikiais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, s užalojimai padaryti kietu/buku ribotą paviršių turinčiu daiktu galimai ranka/kumščiu, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu“, – nurodė medikai.
Dar pagyvens kalėjime
Anksčiau dėl vagysčių ir smurto teisto L. Arcimavičiaus baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nekyla abejonių dėl jo kaltės, juo labiau, jog jis pats pripažino kaltę.
„L. Arcimavičius veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, – nurodė teismas. – Galima teigti, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad toks visuomenėje smerktinas elgesys yra kaltinamajam priimto elgesio modelis. Šios aplinkybės L. Arcimavičių charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.“
Į šias aplinkybes atsižvelgęs teismas nutarė, kad L. Arcimavičiui tikslinga skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme keliami asmens nubaudimo tikslai.
„Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis“, – teismas nutarė L. Arcimavičiui skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi jis nebuvo atlikęs anksčiau už smurtą skirtos bausmės, teismas ją subendrino ir nuteistajam skyrė įkalinimą devyneriems mėnesiams.