„Priklausomybės dažnai veda prie pakartotinio nusikalstamumo, todėl siekiant to išvengti buvo sukurtas ir patvirtintas pagalbos vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas teikimo kalėjimuose algoritmo aprašas. Jo tikslas, kad laisvės atėmimo įstaigose kiekvienu nustatytu ar pastebėtu atveju nuteistajam būtų sudarytos galimybės ir sąlygos sveikti nuo priklausomybių, išeiti iš akligatvio, kad po bausmės atlikimo jis gebėtų gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą“, – sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.
Beveik trečdaliui asmenų kalinčių laisvės atėmimo vietose yra diagnozuota priklausomybė nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų, tai yra nuo alkoholio arba narkotikų. Manoma, kad dar panaši dalis įkalintų žmonių taip pat turi priklausomybių, tačiau jie to nepripažįsta arba nesutinka, kad liga būtų diagnozuota, informuoja Kalėjimų departamentas.
„Ta tvarka labai svarbi, nes priklausomybių gydymas labai aktualus įkalinimo įstaigose. Čia vartojimas kur kas didesnis negu laisvėje, beje, kaip ir visame pasaulyje. Už lango – 21 amžius ir reikėjo naujovių sprendžiant šią problemą. Pasaulyje praktika labai įvairi, bet einama į tai, kad įkalinti žmonės turėtų gauti tas pačias paslaugas kaip ir laisvėje, žinoma, atsižvelgiant į įstaigų specifiką“, – sako Kalėjimų departamente dirbantis toksikologas biomedicinos mokslų daktaras Robertas Badaras.
Pasak žinomo Lietuvos toksikologo, patvirtinta tvarka Lietuvos kalėjimuose leis kompleksiškai spręsti priklausomybės ligų gydymo problemą, kad tai nebūtų akcija, o procesas.
„Negali būti priklausomybės vertinamos kaip elgesio sutrikimas ar charakterio bruožas. Tai vis dėlto liga, kuri turi būti gydoma medicininėmis priemonėmis, ir ne remiantis emocijomis, o mokslo pasiekimais“, – sako R. Badaras.
Pagalbos priklausomybių turintiems įkalintiems asmenims algoritmo aprašas buvo parengtas specialios darbo grupės konsultuojantis su medikais, bausmių vykdymo sistemos įvairių sričių specialistais, reabilitacijos centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, taip pat bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, Respublikiniu priklausomybės ligų centru.
„Rengdama Pagalbos suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas teikimo algoritmą darbo grupė ieškojo būdų, kaip galėtų padėti tiek motyvaciją gydytis turintiems asmenims, tiek tiems, kurie turi problemų – vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet nepripažįsta, kad tai – priklausomybė“, – sako darbo grupei vadovavusi Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja Raimonda Čižauskaitė.
„Šiandien dėl senos infrastruktūros iššūkių ne visos pataisos įstaigos turi reabilitacijos centrus, kur nuteistieji galėtų gyventi ir mokytis, kaip išbūti su savo liga, kaip rasti prasmę blaivybėje. Siekiant rasti geriausius esamomis sąlygomis ir įmanomus įgyvendinti sprendimus, nuspręsta, kad priklausomi žmonės galėtų gauti pagalbą kiekvienoje įstaigoje įkuriant dienos centrus, kur nuteistieji dienos metu gautų specializuotas paslaugas, psichologų konsultacijas, galėtų dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse ir kitose įstaigų darbuotojų, savanorių, NVO vedamose programose ir užsiėmimuose“, – sako darbo grupės vadovė.
Jau ir šiandien bausmių vykdymo sistemoje stengiamasi padėti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems asmenims, yra sėkmingai veikiančių reabilitacijos centrų, pavienių iniciatyvų, psichologai ir socialiniai darbuotojai deda didžiules pastangas motyvuojant pripažinti žalingą vartojimą ir priimti pagalbą. Tačiau, pasak patarėjos R. Čižauskaitės, labai trūksta visiems aiškaus proceso, todėl neretai mūsų specialistų pastangos tampa bevaisės, nes nėra pagalbos proceso koordinavimo. Algoritmo tikslas, kad kiekvienas bausmių vykdymo sistemos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai dirbantis su suimtaisiais ir nuteistaisiais, pastebėjęs psichoaktyviųjų medžiagų vartotoją pasidalintų informacija ir galima būtų inicijuoti ir koordinuoti pagalbos procesą, pasitelkiant įvairių sričių specialistus.