Kaip nurodė Vyriausybės atstovė EŽTT, skundą pateikę pareiškėjai J. Ozarovskis, K. Čeminava, P. Mežujevas, Ž. Marcinkonis, M. Žibas ir E. Levickas buvo kalinami Alytaus pataisos namų 2-ame bendrabutyje. Remdamiesi 2008 m. Alytaus apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktu, pareiškėjai neturtinę žalą siejo su bloga bendrabučio technine būkle.
„Nacionaliniai teismai konstatavo, kad pareiškėjai buvo kalinami blogos techninės būklės patalpose, tokiu būdu neužtikrinant jų teisių į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas, tačiau nustatyti kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjams patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir padarė išvadą, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankamu neturtinės žalos atlyginimu“, – nurodė Strasbūras.
Anot teisėjų, nuteistojo M. Žibo byloje nacionaliniai teismai buvo nusprendę, kad nustatytos kalinimo sąlygos nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismai patenkino pareiškėjo skundą, kad tualetų ir kriauklių skaičius įstaigoje buvo nepakankamas, ir padarė išvadą, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankamas neturtinei žalai atlyginti.
EŽTT, atsižvelgdamas į labai prastą pastato, kuriame pareiškėjai buvo kalinami ilgą laiką, būklę, nusprendė, kad pareiškėjų kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kurių nekompensavo pakankamas asmeninis plotas bei galimybė laisvai judėti įstaigos teritorijoje, visų 6 pareiškėjų atžvilgiu nustatė Konvencijos pažeidimus.
EŽTT priteisė pareiškėjams neturtinę žalą: J.Ozarovskij už 803 d. laikotarpį 13 800 eurų, K. Čeminavai už 226 d. laikotarpį – 5 800 eurų, P. Mežujevui už 296 d. laikotarpį – 7 000 eurų, Ž. Marcinkoniui už 858 d. laikotarpį – 14 600 eurų, M. Žibui už 321 d. laikotarpį – 7 600 eurų, E. Levickui už 634 d. laikotarpį – 11 800 eurų.
Tuo metyu kitoje byloje pareiškėjai M. Einikis, A. Babushkin, V. Valeika, A. Markin ir D. Bložė, skundėsi, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime negalėjo privačiai naudotis tualetais, nes jie nebuvo tinkamai atskirti nuo likusios kameros dalies. Pareiškėjai taip pat teigė, kad administracinių teismų, kurie pareiškėjų bylose pripažino nacionalinės teisės normų pažeidimus, priteistos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti buvo per mažos.
Visų pirma EŽTT pažymėjo, kad nacionalinių teismų pareiškėjams priteistos kompensacijos už neturtinę žalą yra gerokai mažesnės nei EŽTT priteisiamos sumos panašiomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomos tinkamu ir pakankamu žalos atlyginimu, kad pareiškėjai būtų laikomi praradę aukos statusą Konvencijos požiūriu.
Nors Vyriausybė tvirtino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai be 1.5 metro aukščio sienelės nuo kameros ploto taip pat buvo atskirti ir užuolaidomis, EŽTT pažymėjo, kad nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, kad pareiškėjų kamerose bylai reikšmingais laikotarpiais jos buvo įrengtos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjams nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitarine patalpa. Be to, atsižvelgęs į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) ataskaitas, Teismas nusprendė, kad netinkamas tualeto patalpos atskyrimas nebuvo vienintelis trūkumas, nes pareiškėjai buvo užrakinti savo kamerose dvidešimt tris valandas per parą ir negalėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjų kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl visų 5 pareiškėjų atžvilgiu nustatyti Konvencijos pažeidimai.
EŽTT priteisė pareiškėjams neturtinę žalą: M. Einikiui už 263 d. kalinimo laikotarpį 5 600 eurų, A. Babushkinui už 101 d. – 2 500 eurų, V. Valeikai už 819 d. – 12 600, A.Markinui už 886 d. laikotarpį – 13 500, D. Bložei už 269 d. laikotarpį – 5900 eurų.