Karantinui pasibaigus ekspertai ragina iškilusius nesutarimus spręsti ne teismuose

Nors karantinas jau baigėsi ir gali atrodyti, kad gyvenimas grįžta į senas vėžes, tris mėnesius trukusio veiklos ribojimo pasekmes verslas, panašu, jaus dar ilgai. Prekių ar paslaugų tiekimą apriboti ar visai sustabdyti turėjusios įmonės pasikeitus aplinkybėms privalėjo peržiūrėti esamus įsipareigojimus su verslo partneriais ir tiekėjais ir, deja, bet ne visiems pavyko rasti abi puses tenkinantį sprendimą.

„TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Erika Jurgutytė pastebi, kad mūsų šalyje verslo bendruomenė nepaisant ilgo ir brangaus bylinėjimosi proceso vis dar yra linkusi konfliktus spręsti teismuose. Vis dėlto, advokatės teigimu, Europos ir Šiaurės Amerikos praktika rodo, kad vis dažniau vietoj bylinėjimosi bendrovės renkasi kitas alternatyvas – derybas arba mediaciją.

„Derybos arba mediacija padeda optimaliomis sąlygomis rasti į verslą orientuotą sprendimą, išlaikyti gerus santykius su verslo partneriais ar tiekėjais, tęsti projektus ir užtikrinti verslo plėtrą. Mediacijoje derybas koordinuoja nepriklausomas tarpininkas – mediatorius, kas gali padėti rasti abiem pusėms gerą sprendimą, kai šalims pačioms nepavyksta susitarti. Daugiau nei pusę tokių procesų užsienio praktikoje pavyksta išspręsti taikiai, todėl tokį ginčų sprendimo būdą išbandyti verta“, – teigia advokatė E. Jurgutytė.

Didžiausia klaida derybų procese – siekis laimėti prieš kitą pusę

Vadybos konsultacijų įmonės „Vendos“ vadovaujančiojo partnerio Jono Jokščio teigimu, vis dar yra gaji klaidinanti nuostata, kad sėkmingų derybų rezultatas yra vienos šalies laimėjimas prieš kitą.

„Derybose dažnai pasiklystame, nes nežinome, ko iš jų siekiame arba galvojame, kad derybos – tai priemonė kažką laimėti, todėl svarbu suprasti, kad derybos nėra vienos pusės pergalė prieš kitą, tai yra labiau kompromisas ir naudos ieškojimas abejoms pusėms“, - komentuoja J. Jokštys.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ir mediatorius Artūras Driukas dalindamasis savo patirtimi teigia, kad praktika rodo, jog kai tik atsiranda abiem šalims priimtinas sprendimas, žmonės nebenori tęsti bylinėjimosi, nes tai – daug energijos ir laiko reikalaujantis procesas.

Ekspertų teigimu, efektyviau vesti derybas padeda ir skaidrumo bei sąžiningumo principų laikymasis. Advokatė E. Jurgutytė primena, kad šalių sąžiningumas derybų metu yra įtvirtintas ir teisės aktuose. Tai, anot jos, yra aktualu siekiant įvertinti, ar kita pusė neimituoja derybų siekdama vilkinti laiką ar išspręsti tam tikras verslo problemas. Todėl E. Jurgutytė primena, kad yra svarbu protokoluoti derybų susitikimus.

Mediatorius išklauso, bet nepataria

Nors derybas gali vesti ir tik dvi šalys, pažymėtina, kad mediacija yra konstruktyvesnis procesas lyginant su derybomis, kadangi pastarosiose daug kas priklauso nuo šalių valios, o mediacijoje procesą valdo trečias nešališkas asmuo. Taip pat pasirinkus derybų ar mediacijos kelią, informacija lieka konfidenciali, viskas vyksta greičiau ir efektyviau.

Mediatorė, Varšuvos universiteto Politikos mokslų ir tarptautinių studijų fakulteto dėstytoja prof. dr. Renata Mienkowska-Norkienė sako, kad žmonės klaidingai asocijuoja konfliktų sprendimą su galimybe laimėti. Jos teigimu, taip yra todėl, jog kartais derybų šalys nesugeba tinkamai įvertinti psichologinių niuansų, todėl mediatorius tokiose situacijoje vaidina kritinį vaidmenį. Mediacijoje jis dalyvauja kaip lygus diskusijos dalyvis, kurio pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti, kad šalys konstruktyviai komunikuotų, gebėtų išklausyti ir suprasti kitos pusės lūkesčius ir svarbiausia – pačios priimtų sprendimą.

„Derybų procesas remiasi šalių pozicijomis, už kurių slypi interesai, tačiau jie ne visada yra atskleidžiami. Susidarius tokiai situacijai, mediatorius tampa kertine figūra, kuri stebi visą procesą iš šalies, užduoda tinkamus klausimus, paskatina šalis įsigilinti į tai, ko nori kita pusė, ir koks yra iškilusių problemų kontekstas“, – sako mediatorė.

A.Driukas taip pat akcentuoja mediatoriaus nešališkumo svarbą šiame procese. Jo teigimu, mediatorius negali konsultuoti, patarinėti ir siūlyti alternatyvų konflikto sprendimui.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šalys jaučiasi savarankiškesnės ir būna labiau patenkintos galutiniu rezultatu, kai pačios nusprendžia konflikto baigtį. Tuomet žmonės išeina dėkingi ir nejaučia pralaimėjimo kartėlio“, – pasakoja mediatorius A. Driukas.

Taikus ginčų sprendimo būdas derybose ar mediacijoje – tai procesas, siūlantis kūrybiškus verslo sprendimus, teisinę ir socialinę taiką. Taigi teismas turėtų būti paskutinė priemonė sprendžiant verslo ginčus, nes teismo sprendimu siekiama, jog viena šalis laimėtų, o kita – pralaimėtų, o derybose ar mediacijoje visuomet stengiamasi surasti „laimėtojo-laimėtojo“ santykį.