Apie tai, kaip technologijos keičia privatumo sąvoką XXI a., su kokiais iššūkiais šioje srityje susiduriama ir ar žmonės šiandien apskritai linkę saugoti savo asmens duomenis, kalbamės su Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininku Karoliu Liutkevičiumi.
– Kaip skaitmeninė erdvė šiandien formuoja privatumo sampratą? O gal privatumas XXI a. apskritai sunkiai egzistuoja?
– Skaitmeninė erdvė suteikia daug galimybių. Privataus gyvenimo aspektu bene svarbiausia jų – galimybė itin lengvai ir efektyviai masiškai skleisti informaciją apie save. Populiariausia skaitmeninė erdvė – socialiniai tinklai. Jie suteikia galimybę už dalijimąsi asmeniniu gyvenimu gauti dėmesio. Apstu pavyzdžių, kai žmonės tam visiškai atsiduoda.
Siekiamybe tampa ne asmeninio gyvenimo privatumas, o dėmesys. Žmonės savo privatų gyvenimą noriai maino į dėmesį. Nemanau, kad skaitmeninė erdvė iškreipia privatumo sampratą. Veikiau šios erdvės suteikiamos galimybės iškreipia mūsų požiūrį į privatumo vertę.
Atsiradus įrankiui, leidžiančiam lengvai masiškai skleisti informaciją apie save, iš esmės perkainojame privatumą kaip vertybę, jo standartus. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų vis dar nesijaustų gerai plačiai viešindami savo asmeninio gyvenimo detales. Tačiau tas politikas, kuris šiais laikais griežtai atsisakytų atskleisti bet kokias savo asmeninio gyvenimo detales, daugumai žmonių veikiau keltų įtarimą, o ne gautų jų pritarimą ar palaikymą.
Konstatuoti teisės į privatumą išnykimą dar anksti. Pavyzdžiui, tai, kad įvairios programėlės prašo leidimo, o ne tiesiog pasiima duomenis, rodo, jog privatumo bent formaliai paisoma. Tačiau yra atvejų, kai varžomas privatumas ir neprašoma mūsų sutikimo ar apskritai nesame informuojami, kad mūsų duomenys naudojami. Tokios situacijos jau yra problema. Kol laikysime tai problema bei priešinsimės tam – privatumas neturėtų išnykti.
Mano manymu, šiuo metu privatumo klausimu esame lūžio taške – turime nuspręsti, koks bus tas naujas priimtas standartas – privatumas ar jo nebuvimas, ir aktyviai už tai pasisakyti. Šis sprendimas ir lems tolesnę tiek visuomenės santykių, tiek technologijų raidą.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien, sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, susiduriama asmens privatumo, asmens duomenų apsaugos srityje?
– Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje skiriamos dvi greta egzistuojančios savarankiškos teisės – teisė į privatumą ir į duomenų apsaugą. Technologijos, nors ir ne išimtinai, visų pirma taikosi į būtent į asmens duomenis. Ir nieko keisto – asmens duomenys yra lengviausiai susisteminamas, masiškai apdorojamas, kvantifikuojamas ir monetizuojamas mūsų asmeninio gyvenimo aspektas. Atitinkamai šiai teisei reikia ir specifinės apsaugos.
Asmens duomenys yra raktas į platesnį mūsų privatų gyvenimą. Turint duomenis apie asmens amžių, jo profesiją, lankomiausių svetainių sąrašą ir kaip dažnai jis į jas užsuka, galima sudaryti gana tikslų pomėgių profilį. Ir priskirti potencialiai pavojingų ir sektinų asmenų grupę. Arba už didžiausią kainą parduoti jam tinkamiausius batus. Viskas priklauso nuo to, kam tie duomenys bus panaudoti.
Realybė tokia, kad gyvendami visuomenėje, kurios didelė gyvenimo dalis persikėlė „online“, neišvengiamai išbarstome bent kažkiek šių raktų į savo asmeninį gyvenimą. O kompiuteriniai algoritmai juos stropiai surenka ir sistemina. Visiškas privatumas beveik neįmanomas. Čia ir yra pagrindinis pasikeitimas – privatumo kiekis, kurio realistiškai galime tikėtis.
Asmens duomenys elektroninėje erdvėje jau kurį laiką tapo valiuta. Vartotojai privatumą noriai maino į patogumą. Programėlės, socialiniai tinklai, elektroninės parduotuvės – jos daro mūsų gyvenimą patogesnį. Kai kurios mokamai, kai kurios – ne. Tačiau visada yra papildomas mokestis – mūsų asmens duomenys. Tad pagrindinis iššūkis – nuspręsti, kiek mums vertinga ši valiuta.
– Kaip užtikrinamas asmens privatumas? Kas gali stebėti ir rinkti informaciją apie mus?
– Visi, kam tai leidžiame. Manau, svarbiau tai, kad toli gražu ne visada suprantame, kam ir kokia apimtimi tai leidžiame. O tai – jau teisės problema. Kasdien naršydami internete matome įspėjimus, kad lankydamiesi tinklalapyje sutinkame su jo privatumo politika, arba registruodamiesi pritariame sutarties su vartotoju nuostatoms.
Ar dažnai bandote perskaityti šias sąlygas? Net daugeliui teisininkų tai klaikiai nuobodus ir sunkiai suprantamas tekstas. Nerealistiška tikėtis, kad šias sąlygas skaitys ir supras dauguma vartotojų. Jei perkant buitinę techniką mums būtų ne paaiškinama, ką ji darys ir ko ne, o vietoje to pateikiama penkiolika puslapių elektroninių schemų, nemanytume, kad tai normalu. Tačiau toks elgesys su vartotojais elektroninėje erdvėje tapo norma.
– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, kuriuose atvirai dalijasi savo asmeniniais duomenimis. Ar šioje srityje taikomi tinkami asmens duomenų apsaugos reikalavimai?
– Reguliuojant socialinių tinklų veiklą, mano manymu, ypatingai svarbu reikalavimai jų standartiniams privatumo nustatymams, t. y. kokios privatumo ir informacijos dalijimosi nuostatos taikomos naujai sukurtai vartotojo paskyrai. Absoliuti dauguma vartotojų šių nustatymų niekada nekeis.
Tuose pačiuose socialiniuose tinkluose yra tiek daug įdomesnės informacijos – paskutinio Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimo aptarimas, gravitacinių bangų fiksavimas, naujos „Honda“ motociklų linijos pristatymas ar spekuliacijos, kas laimės „Sostų žaidimą“ ir kada George‘as Martinas išleis šeštąją knygą.
Šiame kontekste reikalauti, kad žmonės atidžiai stebėtų nuolat besikeičiančius privatumo nustatymus, ne tik nerealistiška, bet ir nesąžininga.
Todėl standartiniai privatumo nustatymai tampa pagrindine gynybos linija, saugančia asmeninį gyvenimą ir duomenis. Atitinkamai šie standartai turi būti tokie, kad realiai gintų vartotojo privatumą. Kai perkame maistą, nereikalaujame, kad vartotojas išmanytų visus cheminius junginius, esančius tame maiste. Žinoma, chemikas ar dietologas galės išsirinkti geriau, bet visi kiti bent gali būti tikri, jog produktui taikomi tokie standartai, kad jie nebus nuodijami. O į socialinius tinklus dabar jau užsukame dažniau nei prie šaldytuvo.
– Jūsų nuomone, ar žmonės rūpinasi savo asmeniniais duomenimis? Ar skiria tam dėmesio ir kiek iš tiesų jo turėtų skirti?
– Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus pats vertina savo asmens duomenų saugumą. Jei žmogui tai svarbu, apstu priemonių, leidžiančių nors ir ne visiškai, bet reikšmingai sumažinti savo paliekamą elektroninį pėdsaką – anoniminės naršyklės, virtualūs privatūs tinklai, šifruotų pokalbių programos ar elementarus fiktyvių savo duomenų pateikimas.
Nebūtų teisinga kaltinti tuos, kurie viso to nesiima. Per porą pastarųjų dešimtmečių patyrėme didelių pasikeitimų – jei anksčiau reikėjo pastangų norint tapti viešam, dabar reikia dėti aktyvias pastangas, kad tokiu netaptum. Tad realybė tokia, kad noras gerai saugoti savo duomenis turi tapti ir hobiu.
Vis dėlto bent bazinė savo duomenų apsauga turėtų tapti mūsų elektroninės rutinos dalimi. Nedaugelis mūsų kasdien ryte ir vakare jaučia ypatingą entuziazmą keldami dantų šepetuką, tačiau vis vien juo naudojamės, nes žinome, kad pasekmės to nedarant nei malonios, nei išvengiamos. Šiandien, kai keliamas ne klausimas, ar jūsų asmens duomenis sauganti svetainė bus nulaužta, o kada tai įvyks, ši analogija tampa gana aktuali.
– Nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šis naujasis reglamentas numato teisę būti pamirštam. Kokių pokyčių tiek teisiniu, tiek verslo, tiek paties žmogaus požiūriu atneš šis reikalavimas?
– Iš esmės viskas mūsų rankose – reikalavimas bus efektyvus ir verslą privers keistis būtent tiek, kiek vartotojai juo naudosis. Tokia teisė atsirado iš vartotojo aktyvumo, privačiam asmeniui ginant savo privatumą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje (red. Google Spain SL ir Google Inc. ginčas su Agencia Española de Protección de Datos ir M. Costeja González).
Jei kiti vartotojai aktyviai reikalaus verslo šalinti nebūtinus duomenis apie juos, ši teisė bus dar vienas įrankis savo privačiam gyvenimui ginti. Jei ne – ji virs dar vienu formaliu, praktikoje netaikomu reikalavimu.