Savivaldybės veiksmai pripažinti ribojančiais laisvę į susirinkimus
Seksualinių mažumų atstovai turi teisę žygiuoti tradicine įvairių renginių ir eitynių vieta tapusia Laisvės alėja, o Kauno savivaldybės atsisakymas tai leisti – traktuotinas kaip konstitucinės piliečių teisės į taikius susibūrimus pažeidimas. Tokia liepos 30 dieną paskelbto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo esmė, kuriuo dalinai patenkintas eitynių „Kaunas Pride“ organizatorių skundas.
Šiuo sprendimu naikinamas Kauno savivaldybės raštas ir ji įpareigota iki rugsėjo 1 dienos suderinti rugsėjo 4 dieną vyksiančių pirmųjų miesto istorijoje „Kaunas Pride“ eitynių maršrutą Laisvės alėjoje, kuris prasidės ties Šv. Achangelo Mykolo įgulos bažnyčia (Soboru), kolona žygiuos iki sankryžos su E. Ožeškienės gatve, apsisuks ir grįš į Nepriklausomybės aikštę prie M. Žilinsko dailės galerijos ir Soboro.
Bylą nagrinėjusios trijų teisėjų kolegijos nuomone, Kauno savivaldybė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad seksualinių mažumų eitynes Laisvės alėja kaip nors pažeistų viešąją tvarką ar visuomenės interesus, o Kauno valdžios taikytas ribojimas atsisakant suderinti maršrutą – neproporcingas bei pažeidžiantis teisę rinktis į taikius susirinkimus.
Sprendimas nėra galutinis, jį galima skųsti
Šį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą seksualinių mažumų parado Laisvės alėjoje nepageidaujantys savivaldybės atstovai per 30 dienų gali skųsti vyriausiajam administraciniam teismui. „Kaunas Pride“organizuojančią Gegužės 1-osios profesinę sąjungą atstovaujantis advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas neabejoja, kad šia teise bus pasinaudota.
Gali būti, kad Kauno savivaldybė skundą pateiks paskutinę dieną, rugpjūčio 30-ąją, kai pats renginys planuojamas rugsėjo 4-ąją. Tad galutinį sprendimą vyriausiajam administraciniam teismui tektų priimti per itin trumpą laiką.
Teisininko manymu, įvertinus Kauno savivaldybės resursus, skundui parengti pakaktų vienos savaitės, tad laukti mėnesį ir jį teikti paskutinę dieną būtų keista.
Kita vertus, net jei tai ir įvyktų, vyriausiasis administracinis teismas dar spėtų skubos tvarka išnagrinėti skundą ir galutinį sprendimą priimti iki rugsėjo 4 dienos. Pasak A. Žilvinsko, bylų skirstymo tvarka numato, kokios bylos turi būti nagrinėjamos skubos tvarka, o su rinkimais susijusiose bylose būta atvejų, kai jos išnagrinėjamos ir sprendimas priimamas per vieną dieną.
LGBT eitynės gali virsti ir protestu prieš savivaldybę
Viena „Kaunas Pride“ organizatorių Viktorija Kolbešnikova sako, kad toks įvykių scenarijus tik pademonstruotų savivaldybės moralinį veidą ir įžiebtų konfrontaciją, kurios tikrai nenorima.
„Teismas pripažino, kad atsisakydama leisti mums žygiuoti Laisvės alėja savivaldybė pažeidė Konstituciją. Toks savivaldybės veiksmas yra antikonstitucinis, nežinau, kaip kitaip jį reikėtų pavadinti.
Galiu jus patikinti, jog data (rugsėjo 4 d. – red.) nesikeis. Dėl formos negaliu garantuoti, nes tai nėra galutinis sprendimas, gali būti teikiama apeliacija. Nors teismų praktika jau susiformavusi pagal Vilniaus pavyzdį (teismuose vyko ginčai dėl „Baltic Pride“ eitynių maršruto – red.), todėl manau, kad tai būtų teismo laiko švaistymas. Nors visko gali būti, tačiau pažadu, jog rugsėjo 4 dieną renginys įvyks“, – portalui „Delfi“ sakė viena „Kaunas Pride“ organizatorių V. Kolbešnikova.
Paklausus, koks būtų sprendimas, jeigu ginčo nagrinėjimas teismuose užtruktų per ilgai, arba Kauno savivaldybė tiesiog ignoruotų teismo verdiktą bei nesuderintų pirmųjų miesto istorijoje seksualinių mažumų eitynių maršruto, V. Kolbešnikova sakė, kad verčiau būtų mėginama keisti šios akcijos formą nei imtis nesankcionuotų veiksmų.
Ji sakė labiausiai nenorinti, kad LGBTQ+ bendruomenės rengiama protesto akcija, kurioje akcentuojamos seksualinių mažumų atstovų problemos virstų protestu prieš savivaldybę.
„Jeigu prasidės atviras karas, tai taps protestu prieš savivaldybę ir nebus suteikta teisė mums pasisakyti, dėl ko mes iš tikrųjų einame. Aš šito varianto labai nenorėčiau, linkėčiau abiem pusėm be įtampos pasidžiaugti likusia vasara ir susitikti rugsėjo 4-ąją.
Kaune vyks LGBTQ+ festivalis, o eitynės – viena jo dalių
V. Kolbešnikova minėjo, kad planuojamos eitynės „Kaunas Pride“ yra tik viena rugsėjo mėnesį vyksiančių LGBTQ+ bendruomenės renginių. Net bandant neleisti mažumų atstovams žygiuoti Kauno centru, Laisvės alėja, kiti renginiai bet kuriuo atveju vyks.
„Renginiai prasidės jau nuo rugsėjo 2 dienos. Kaune vyks festivalis „Kreivės“, bus rodomi tematiniai filmai, paraleliai vyks meniniai pasirodymai, diskusijos socialiniame centre „Emma“. Jeigu pavyks susiderinti, turėsime vietą, po eitynių vyks bendruomenės pasibuvimas, vakarėlis. Tad eitynės yra tik vienas renginių, todėl ir sakau, kad rugsėjo 4 dieną tiktai kažkas vyks, ne tik šią dieną, bet ir prieš tai, ir po to.
Manau, kad „Kaunas Pride“ jau dabar vyksta viešojoje erdvėje, tad rugsėjo 4-oji – tiesiog simbolinė data“, – kalbėjo viena eitynių organizatorių V. Kolbešnikova.
Ji patikslino, kad eitynių tikslas – ne LGBTQ+ bendruomenės šventė, bet protestas. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kaunas Pride“ organizatoriai nurodo šiuos esminius reikalavimus: pagarba asmeniniam gyvenimui, mokslu grįstas lytinis švietimas, nemokama trans asmenų sveikatos priežiūra ir dokumentų keitimas be teismo sprendimo, kompetentinga psichologinė pagalba, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo korekcija, pašalinant homoseksualumą, kaip žalingą informaciją, teisė į santuoką ir įvaikinimą.
V. Matijošaičio eitynėse laukia, bet asmeninio kvietimo nesiųs
Panašu, kad savivaldybės nusistatymas prieš LGBTQ+ siekį rengti eitynes Laisvės alėjoje, o ne atokiame Kleboniškio parke, kaip esą organizatoriams buvo siūloma, galbūt sietinas ir su asmenine miesto mero Visvaldo Matijošaičio pozicija mažumų atstovų atžvilgiu.
„Delfi“ pasiteiravus V. Matijošaičio, kaip jis pats vertina seksualinių mažumų atstovus ir jų teises, Kauno meras sakė, jog miestas yra daugialypis, esama įvairių žmonių, visi turi rasti vietą, kur gyventi ir yra miestiečiai.
Merui priminus, kad jį „Kaunas Pride“ organizatoriai yra kvietę dalyvauti eitynėse atlape prisegus vaivorykštės ženkliuką, V. Matijošaitis atsakė, kad jį daug kur kviečia, bet ne visur jis turėtų dalyvauti.
Kauno mero paklausus, ar jis visgi eitų „Kaunas Pride“ eitynėse, jeigu renginiui būtų leista įvykti, V. Matijošaitis sakė, kad jam labiau patinka žiūrėti į moteris, o ne į vyrus. Kauno vadovas minėjo, kad jam visi miesto gyventojai yra lygūs, tačiau kažkas būtinai nori išsiskirti.
„Meras savo interviu pripažino, kad Kaune gyvena įvairūs žmonės. Jeigu jis nori palaikyti savo miestiečius, mes mielai jo lauksime, tačiau privačiai tikrai jau nebekviesime. Man atrodo, kad galėtų ateiti solidarizuodamasis su miestiečiais, tai būtų gražiausia“, – kalbėjo V. Kolbešnikova.
Eitynių organizatoriai tikisi, kad incidentų pavyks išvengti
Rengiantis planuojamoms pirmosioms Kauno istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynėms, pasirodė ženklų, kad seksualinių mažumų paradas gali sulaukti oponentų pasipriešinimo.
Nemažai aistrų sukėlė socialiniame tinkle „Facebook“ išplatinta Kauno futbolo klubo „Inkaras“ žinutė, kurioje siūlyta eitynes surengti kriminaliniu kontingentu ilgą laiką garsėjusiame Vilijampolės rajone.
„FC INKARAS siūlo Kauno merui duoti leidimą 09.04 LGBT eitynes organizuoti Vilijampolėje, Raudondvario plente. Plentas platus, galintis priimti daug šios eisenos žmogučių. Mes manome, kad tai galėtų būti pirmos ir paskutinės eitynės Kaune“, – paskelbė klubo „Inkaras“ atstovai šią žinutę iliustruodami homofobišku, tariamą Kauno ir Vilniaus priešpriešą demonstruojančiu foto montažu.
Apie rengiamą „antimitingą“ portalui „Delfi“ pranešė ir buvęs ilgametis Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Jis minėjo pasiūlęs moksleiviams surengti akciją, kurios pagrindinis šūkis: „Grąžinkite pavogtą vaivorykštę vaikams“ bei sulaukęs nemažo palaikymo. Anot Kauno politiko vaikai jau gėdijasi vaivorykštės ir vietoje jos piešia lytinius organus.
Panašu, kad teismo sprendimui įpareigoti Kauno savivaldybę leisti Laisvės alėja žygiuoti seksualinių mažumų atstovams bei reikalauti savo teisių neliks abejingi ir „Šeimų maršui“ dalyviai bei jiems prijaučiantys kauniečiai.
Tai, kad gali tekti susidurti su protestuojančiais prieš LGBTQ+ eitynes pripažino ir viena „Kaunas Pride“ organizatorių V. Kolbešnikova.
„Visi turi teisę išreikšti savo nuomonę, tai normalu. Tikimės, kad viskas vyks taikiai, pavyks išvengti incidentų. Kita vertus, dideli pokyčiai be susipriešinimo nevyksta. Tą irgi reikia turėti galvoje“, – sakė LGBT aktyvistė.