Teisėjas Gintaras Dzedulionis paskelbė, kad R. Antanavičiaus kaltė nėra įrodyta, o kaltinimas dėl kyšio davimo, siekiant nuo atsakomybės išgelbėti neblaivų prie vairo sulaikytą verslininką, „faktiškai buvo grindžiamas vieno teisėjo liudytojo parodymais prieš kitą teisėją“.
„Nėra pagrindo manyti, kad įrodyta tyčia papirkti teisėją“, – pažymėjo teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas. Jis atkreipė dėmesį, kad apie kyšio davimą teisėjas M. Klemenis Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pranešė tik po dviejų savaičių, o pačius pinigus savo kolegai R. Antanavičiui grąžino po penkių dienų, juos įmesdamas į pašto dėžutę.
Teismas taip pat pabrėžė, kad Mažeikių teisėjas, kurio papirkimu kaltintas teisėjas R. Antanavičius, yra nepatikimas liudytojas, nes esą ne kartą keitė parodymus, būdamas teisėju sunaikino visus įkalčius – ne tik grąžino gautus pinigus, bet ir iš pokalbių programėlės „Viber“ ištrynė visus susirašinėjimus su R. Antanavičiumi. „Logiškai paaiškinti savo elgesio motyvų jis negalėjo“, – konstatavo teismas.
Pasak teisėjo, R. Antanavičius neigė prašęs padėti išgelbėti verslininką, o M. Klemenis sakė, kad pokalbio metu iš kolegos teisėjo žodžių suprato, jog šis siekia pagelbėti neblaiviam sulaikytam verslininkui.
„Tačiau atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus M. Klemenis teigė, kad tai buvo kalba apie teismų praktiką skirtinguose teismuose, pokalbio metu nebuvo kalbama apie kyšio davimą, piniginių pasiūlymų nebuvo ir pokalbio metu jam nekilo minčių, jog jį bandoma papirkti, tai tebuvo tik diskusija teismų praktikos klausimais, – apie M. Klemenio liudijimą teisme kalbėjo teisėjų kolegijos pirmininkas. – R. Antanavičius kalbėjo, kad kūrybiškai reikia pažiūrėti į vairuotojo situaciją ir jis suprato, kad tai buvo prašymas vertinti jo padėtį lengvinančia prasme, tuo pačiu M. Klemenis teigė, kad tai nebuvo R. Antanavičiaus prašymas, reikalavimas, tik netiesioginis prašymas, užuomina, išvykdamas R. Antanavičius perdavė įmautę su teismų praktikos pavyzdžiais. M. Klemenis patvirtino, kad R. Antanavičius pas jį niekada nebuvo prašęs ir nesiūlė piniginio atlygio, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl vakare tikrindamas įmautės turinį ir pamatęs pinigus, pagalvojo, kad tai kyšis. Kodėl nepaskambino R. Antanavičiui ir nepaklausė, ar tai jam skirti pinigai, taip pat atsakyti negalėjo.“
Pasak teismo, Mažeikių advokatas Gintaras Gricius dar prieš kelis mėnesius iki galimo R. Antanavičiaus kyšio davimo taip pat buvo kreipęsis į STT dėl esą neteisėtų teisėjo M. Klemenio veiksmų, dėl to esą buvo atliekamas tyrimas, pareigūnai rinko informaciją. Šias aplinkybes patvirtino ir vienas policijos atstovas.
„Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia abejoti dėl liudytojo M. Klemenio parodymų objektyvumo ir, teisėjų kolegijos nuomone, esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, nesant kokių nors galimybių šiuos prieštaravimus pašalinti, nėra pagrindo išvadai, kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina R. Antanavičiaus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos“, – teismo teigimu, visi neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai, todėl neįrodyta, jog Kauno teisėjas davė kyšį.
Tuo metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Gintaras Jasaitis 600 eurų kyšio davimu kaltintam R. Antanavičiui siūlė skirti 25 tūkst. Eur baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 75 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis – dar negalutinis, jį prokurorai dar galės skųsti apeliacine tvarka.
G. Jasaitis neslepia, kad išklausęs teismo motyvus jau žino, jog baudžiamoji byla bus dar kartą nagrinėjama, tik šįkart – Lietuvos apeliaciniame teisme.
„Išklausius nuosprendį, manau, yra akivaizdūs apeliacinio apskundimo pagrindai, – sakė prokuroras. – Savo baigiamojoje kalboje vertinau priešingai, nei nustatė teismas, kad R. Antanavičiaus parodymai yra prieštaringi, o M. Klemenio – nuoseklūs ir gyvenimiškai logiškai paaiškinami.“
Pasak prokuroro, įstatymas nenumato konkrečių terminų, per kiek laiko kreiptis į STT gavus kyšį. „Teisėjas M. Klemenis manė, kad tai yra nevertas dėmesio įvykis, – sakė G. Jasaitis. – Iki to momento, kol pas jį neatėjo kiti žmonės prašyti dėl palankaus sprendimo priėmimo asmeniui, iš kurio buvo atimtos vairuotojo teisės. Kitaip tariant, aš tai vertinu kaip teisingą poelgį – M. Klemenis paaiškino, kad jeigu pas jį niekas nebūtų ėjęs, to jis nebūtų vertinęs rimtai.“
Aiškėja, kad M. Klemenis iš pradžių nenorėjo teisėsaugai įskųsti savo kolegos vien dėl to, jog šis augina neįgalų mažametį vaiką – esą pranešdamas apie kyšio davimą šiam būtų sugriovęs karjerą.
Kalbėjo apie susidorojimą
Tuo metu kyšio davimu apkaltintas R. Antanavičius neigė kaltę ir bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau išklausyti jo laikinai nuo pareigų nušalintas teisėjas į teismą taip ir neatvyko.
R. Antanavičius teisme yra sakęs, kad su juo buvo susidorota, tačiau negalėjo pasakyti, kas ir kodėl taip galėjo padaryti. „Mano karjera klostėsi sparčiai ir sėkmingai, susidorojimo versija sunku patikėti, nors jos neatmetu“, – sakė jis.
„Jokio nusikaltimo nepadariau, esu vertinamas kaip aktyvus, kruopštus, principingas, atsakingas, pareigingas, o M. Klemenis buvo priklausomas nuo STT, buvo priverstas duoti tokius parodymus, kokių reikėjo ar norėjo STT“, – sakė R. Antanavičius.
Ikiteisminį tyrimą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Klemenio papirkimo atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba – joje prieš užsivilkdamas teisėjo mantiją yra dirbęs ir pats R. Antanavičius. Jis, beje, prieš porą metų siekė vadovauti visam Kauno apygardos teismui.
V. Vaičius policijos nutarimą skundė Mažeikių teismui, kompiuterinė sistema bylą paskyrė teisėjui M. Klemeniui – jį pažinojo teisėju Kaune dirbantis verslininko draugas R. Antanavičius. Jis anksčiau yra dirbęs Mažeikiuose.
Susitikęs su teisėju M. Klemeniu R. Antanavičius aiškino, kad šis turįs jo „prietelio“ bylą, o neblaivių vairuotojų bylose teismų praktika yra įvairi – Mažeikių teisėjui buvo perduodas aplankalas su dokumentais.
„Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas, man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – teisme sakė M. Klemenis.
Gavęs pinigus teisėjas po dviejų savaičių nutarė kreiptis į STT, bet prieš tai visus dokumentus ir pinigus įmetė į teisėjo buto pašto dėžutę. Bet netrukus sulaukė naujo prašymo – į jį kreipėsi Mažeikių prokuroras Žilvinas Gžimaila. Už verslininkui palankaus sprendimo priėmimą jis davė tūkstančio eurų kyšį – už tai prokuroras buvo nuteistas, jam skirta 5 272 Eur bauda.
Teisėjas M. Klemenis prieš keletą metų STT yra demaskavęs ir jam 869 Eur kyšį davusį advokatą Adomą Jonauską, kuris siekė, kad administracinio pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas nekonfiskuotų pažeidėjui priklausančio automobilio.