Prezidentą Algirdą Brazauską saugojęs skandalingai pagarsėjęs majoras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydamas atnaujinti jo bylą dėl kilusio ginčo su VAD – J. Paulikas siekė, kad būtų panaikintas direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo iš pareigų ir išmokėtas atlyginimas už visą priverstinę pravaikštą (daugiau kaip 200 tūkst. Lt).
Anksčiau teismai buvo nusprendę, kad J. Paulikas pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, nes majoras savo elgesiu pažemino pareigūno vardą.
Praėjus keleriems metams po teismų J. Paulikas dar kartą nusprendė kreiptis į LVAT, prašydamas jo byloje atnaujinti procesą – esą paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Majoras nurodė, nusikaltimo „be priežasties grasinimo virėjui, kavinės patalpose šaudymo iš pistoleto, policijos pareigūnų įžeidinėjimo, keikimosi, neklausymo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų metu“ jis buvo ūmaus trumpalaikio psichikos sveikatos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.
J. Paulikas teigė, kad bylą nagrinėjant teismuose dar nebuvo žinoma, kad jis nusikalstamas veikas atliko jų nesuvokdamas ir negalėdamas jų valdyti (būdamas nepakaltinamumo būsenoje).
Pasak buvusio VAD Asmenų apsaugos skyriaus vyresniojo asmens sargybinio, atleidimas iš vidaus tarnybos pripažintinas teisėtu tik nustačius, kokie konkrečiai pareigūno veiksmai buvo atleidimo pagrindas, ar pareigūnas kaltas dėl tų veiksmų, ar ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno.
J. Paulikas pažymėjo, kad jo atleidimas negalėjo būti pripažintas teisėtu, nes jo „veiksmai, dėl kurių jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, dėl nustatytos aplinkybės – šių veiksmų nesuvokimo ir negalėjimo jų valdyti – negali būti pripažinti kaltais veiksmais“.
Susipažinęs su J. Pauliko pareiškimu LVAT atsisakė atnaujinti procesą – prašymą buvęs VAD apsaugininkas turėjo paduoti ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pasak teismo, ekspertų išvados J. Paulikui buvo žinomos dar nagrinėjant jo bylą, todėl jis apie tai galėjo pranešti gerokai anksčiau.
DELFI primena, kad dar 2007-ųjų rugpjūčio 15-ąją J. Paulikas buvo pristatytas į Vilniaus policiją, nes būdamas neblaivus „Amatininkų užeigoje“ susiginčijo su kavinės personalu. Į maitinimo įstaigos virtuvę įsiveržęs majoras esą net septynis kartus iš ginklo „Sig Sauer“ šovė į virėją Juozą Venckų.
Įsisiautėjusį lankytoją bandė apraminti kavinės darbuotojai, tačiau nepavyko. Jie iškvietė policiją. Tuometiniam VAD pareigūnui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – daugiau nei 3,6 promilės alkoholio.
J. Venckus yra pasakojęs, kad į jį dabar jau buvęs VAD apsaugininkas paleido šešis šūvius, tačiau nė karto nepataikė.
„Kai jis įsiveržė į virtuvę, viena darbuotoja jam pasakė, kad pašaliniams čia vaikščioti draudžiama, – yra pasakojęs J. Venckus. – Tada jis išsitraukė pistoletą ir ėmė mane vaikytis. Jis liepė pakelti rankas ir gultis. Supratau, kad jeigu atsigulsiu, daugiau neatsikelsiu“.
Virėjas teigė lig šiol negalįs pamiršti jo įsakymų: gultis, klauptis ir t.t. Jis įsitikinęs, kad J. Paulikas iš pistoleto nepataikė tik todėl, kad buvo per daug girtas. „Žinojau, kur pasislėpti“, – sakė virėjas.