„Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas“, – galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Taip kasacinės instancijos teismas patenkino kelionių agentūros „ZIP Travel“ skundą – iki tol bylą nagrinėję Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai neįžvelgė VK padarytų pažeidimų. Tačiau, kaip konstatavo LAT, kelionių agentūros ir VK ginčas atskleidė daugybę spragų, kuriomis gali pasinaudoti valstybės institucijų skelbiamuose konkursuose dalyvaujantys verslininkai.
Šioje byloje kelionių agentūra „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso, kuriuo siekiama įsigyti tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, sąlygas ir nutraukti pirkimo procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad VK 2016 m. balandžio 22 d. paskelbė apie pirkimą, vykdomą centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis, siekdama įsigyti kelionių oro transportu, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo, kelionių sausumo ir vandens transportu, kelionių dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas.
Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad paslaugos bus perkamos pagal poreikį, o detali informacija apie planuojamas įsigyti paslaugas pateikiant kiekvieno konkretaus užsakymo metu.
Pasiūlymo formoje nustatyta, kad paslaugų teikėjai, siūlydami VK jos poreikius tenkinančias kelionių organizavimo paslaugas, savo pasiūlymais turi varžytis tik aptarnavimo mokesčiais (įkainiais) už siūlomas paslaugas.
Konkursą paskelbusi VK nurodė, kad visi neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų, bet – jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
Tačiau kelionių agentūra „ZIP Travel“ teismui nurodė, kad toks pirkimo organizavimo būdas riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo.
Suabejojo, ar suteiks geriausią paslaugų kokybę
„Pirkimo sąlygos neužtikrina, kad pirmas mažiausios galimos vertės – 0 Eur, pasiūlymą pateikęs tiekėjas pasiūlys ir teiks perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias jos poreikius, be to, kad šios paslaugos bus perkamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, – kelionių agentūros teisininkai teismui nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, turėtų būti pripažįstamos neteisėtomis.
Pasak ieškovų, kelionių agentūrų teikiamų kelionių organizavimo paslaugų specifika lemia tai, kad „kelionių agentūros nesuinteresuotos konkuruoti taikomu aptarnavimo mokesčiu, nes gauna pajamų iš savo veiklos kitu būdu – per galutinių paslaugų teikėjų (oro skrydžių bendrovių, viešbučių, kt.) joms mokamus komisinius mokesčius.“
„Kai pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti ne visą siūlomų paslaugų kainą, bet tik nedidelę jos dalį – kelionių agentūros aptarnavimo mokesčius, kelionių agentūros dažniausiai nurodo minimalų aptarnavimo mokestį, tokį pirkimą laimi pirmas pasiūlymą su leidžiamu minimaliu aptarnavimo mokesčiu pateikęs tiekėjas – absoliučią daugumą sudaro atvejai, kai pirmasis tokius pasiūlymus pateikia UAB „Delta“ turizmo centras, būtent ši įmonė laimi pirkimus“, – teismui nurodė VK paskelbto konkurso nelaimėję „ZIP Travel“ atstovai.
Anot jų, kadangi konkurse reali ketinamų suteikti paslaugų kaina nenurodoma, neaišku, ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymas bus geriausias paslaugų kokybės, kainos ir kitais aspektais.
VK: sąlygos užtikrino sąžiningą konkurenciją
Tuo metu VK su tokia pretenzija nesutiko ir aiškino, kad „kiekviena perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia atsižvelgdama į savo individualius poreikius nusipirkti reikalingas paslaugas, planuojamas perkamų paslaugų apimtis, skiriamas lėšas ir kitas konkrečiai perkančiajai organizacijai svarbias aplinkybes.“
„Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, todėl manytina, kad kiekvienos perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sąlygos vertintinos individualiai“, – nurodė teisininkai.
Jie taip pat pažymėjo, kad pirkimo sąlygos užtikrina paslaugų teikėjų sąžiningą konkurenciją ir jų nediskriminuoja, nes jose keliami griežtesni reikalavimai paslaugų teikėjams, siūlantiems 0 Eur aptarnavimo įkainius, įpareigojant pateikti tokių įkainių pagrindimus konkrečiais skaičiavimais ir dokumentais.
„Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tobulino teisinį reguliavimą, įtvirtindama tiekėjų pareigą pagrįsti šią kainą, detalizuoti jos sudėtį ir įrodyti savo galimybę operatyviai ir pigiau teikti siūlomas paslaugas – toks reglamentavimas padeda užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą, – nurodė VK atstovai. – Pasikeitęs teisinis reglamentavimas kelia griežtesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, siūlantiems nulines kainas, tai vertintina kaip paslaugų teikėjų sąžiningos konkurencijos skatinimas, kai nebesudaromos prielaidos paslaugų teikėjams varžytis tik dėl nulinės kainos pasiūlymo pateikimo momento.“
Atsiliepime taip pat buvo pažymėta, kad konkursą paskelbusi VK neturi galimybių paveikti paslaugų teikėjų pasiūlymų pateikimo laiko, todėl konkursą pralaimėjusio kelionių agentūros teiginys, jog „konkurso sąlygos naudingos tik vieninteliam paslaugų teikėjui, kuris jam vienam žinomu būdu pasiūlymą bei jo pagrindimą kelionių organizavimo paslaugų pirkimui pateikia greičiausiai, grindžiamas subjektyvaus pobūdžio prielaidomis ir subjektyviu situacijos vertinimu“.
Tačiau „ZIP Travel“ skundą išnagrinėjęs LAT konstatavo, kad kelionių agentūros atstovai nurodė teisingus argumentus.
Lyg lenktynėse – kas pirmesnis pateiks pasiūlymą
Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegija šioje byloje dar nepriėmusi galutinio ir neskundžiamo sprendimo buvo pritaikiusi laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdė VK paskelbto konkurso procedūras, įpareigojant nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
O bylą išnagrinėję teisėjai pažymėjo, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento: „Tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą.“
Teismas nurodė, kad VK konkurse dalyvavo septyni tiekėjai, iš jų penki pateikė vienodus nulio eurų vertės pasiūlymus, analogiška situacija yra susiklosčiusi ir kituose pirkimuose.
„Kasacinis teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo konkurso sąlygas ir faktinę pateiktų pasiūlymų situaciją, abstraktaus pobūdžio nurodymas su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą – formali sąlyga, dėl kurios tiekėjai nesuinteresuoti realiai konkuruoti, – nurodė LAT. – Iš tiesų neaišku, kokius paaiškinimus ir kokių elementų „konkrečius skaičiavimus“ VK turėtų pateikti konkurso dalyviai, jei ketintų pateikti nulinės kainos pasiūlymą. Tiekėjams pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiąją organizaciją, kad jie už nulį eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas.“
„Ginčijamos ir su jomis susijusios konkurso sąlygos yra neteisėtos, pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, sudaro prielaidas tiekėjams lenktyniauti (varžytis) tik laiko atžvilgiu, neleidžia VK tinkamai pasiekti pirkimo tikslo įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, – nurodė teismas.
Tvarka, kuria galima manipuliuoti
Pasak LAT, racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra.
„Perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan.“, – teismo teigimu, ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą.
Neskundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad nors konkurso sąlygose ir yra numatyta, jog VK turi teisę paprašyti tiekėjo pateikti momentines ekrano kopijas (print screen), kurios patvirtina, jog tiekėjas, rinkdamasis viešbutį ir (ar) skrydžių bendrovę, pasirinko pigiausią pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, tačiau, anot teisėjų, tai nėra pakankamai aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią tiekėjas privalo atlikti galutinių paslaugų teikėjų atranką perkančiosios organizacijos pavedimu.
„Nereglamentuota, kokiose ir keliose interneto svetainėse atlikta skrydžių ir viešbučių paieška bus laikoma tinkama, nenumatyta, ar tiekėjas gali naudotis tik pačių skrydžių bendrovių ir viešbučių ar ir kitose interneto svetainėse esančiomis paieškos ir rezervavimo sistemomis ir pan.“, – teismas pabrėžė, kad net nenumatyta tiekėjo pareiga visais atvejais momentines ekrano kopijas pateikti perkančiajai organizacijai.
„Tai reiškia, kad pareiga tikrinti tiekėjo atliktą galutinių paslaugų teikėjų pasirinkimą perkančiajai organizacijai tenka tik tuo atveju, kai pati perkančioji organizacija to nori – t. y. kai ji pareikalauja, kad būtų pateikti įrodymai, kaip buvo pasirinktas galutinis paslaugų teikėjas“, – nurodė trijų teisėjų kolegija.
Kelionių agentūros „ZIP Travel“ skundą patenkinęs LAT ne tik pripažino konkurso sąlygas neteisėtomis, bet ir nurodė, kad pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
Bylą pralaimėjusi VK kelionių agentūrai privalės sumokėti 6 526,67 Eur – tiek atsiėjo bylinėjimosi išlaidos trijų instancijų teismuose.